Taip ir tikėjausi, kad bus išrinktas dabartinis meras. Vertinu tai pozityviai. Iš naujos valdžios tikiuosi, kad tęs ir baigs savo pradėtus darbus. Dirbdami pirmą kadenciją, jie nelabai ką blogo ir padarė, todėl, manau, tai rajonui yra pats geriausias pasirinkimas.

Geri tie rezultatai, džiaugiuosi, kad rinkimus laimėjo dabartinis rajono meras. To aš ir tikėjausi. Iš naujai išrinktos valdžios tikuosi permainų, kad geriau būtų gyvent rajone tiek neįgaliesiems, tiek pensininkams, tiek jaunimui. Pokyčių tikiuosi visose srityse.

Aišku, bausti. Gyvybė yra gyvybė. Reikia pasibelsti į žmogaus sąmoningumą, kad jis susiprastų, jog netinkamai pasielgė. Tai padaryti, aišku, sunku. Reiktų paviešinti tokį asmenį, o štai bausti laisvės atėmimu, manau, tai jau kraštutinė bausmė būtų. Ar galėtų, pavyzdžiui, bausmė būti, paskiriant smurtautoją prieš gyvūnus padirbėti gyvūnų prieglaudoje, – čia, manau, psichologai turėtų atsakyti.




Aušra iš Bliuviškių:

Manau, kad reikia. Gyvūnas, kaip ir žmogus, yra gyva būtybė. Jei tokį asmenį tik įspėsi, manau, jis ir toliau taip darys. Jei tau gyvūno nereikia, tai geriau į gyvūnų prieglaudą atiduok, nei kažką jam padaryk. Bausti reikia piniginėmis bausmėmis. Man tai baisu dėl padažnėjusių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

Išmanųjį telefoną turiu, tačiau dar nedaug naudojuosi naujausių technologijų galimybėmis, kompiuteris nelabai reikalingas. Šis amžius – technologijų amžius, viskas žengia į priekį, teks prisitaikyti prie naujovių. Galbūt po vieno kito dešimtmečio ir sulauksime automobilių be vairuotojo, gamyklų be darbuotojų.

Draugauju. Ir bilietus užsakinėju, nes akcijos didelės būna, ir internetu apsipirkinėju, ir, manau, ateityje dar bus daugiau visokių galimybių. Pritariu tam, kad mokyklose vaikai turėtų nuo pradinių klasių mokytis kompiuterinio raštingumo ar įgyti dirbtinio intelekto pradmenis, nes dabar lindi tik žaidimuose ir socialiniuose tinkluose.

Iki vakar dienos aš labai tikėjau mūsų teisėsauga, o iškilus tai žiniai apie teisėjus, buvau labai šokiruota. Aš buvau garantuota, kad gyvenu saugioje ir teisinėje valstybėje, galvojau, kad galima pasitikėti teismais. Labai nusivyliau, nes ypač pastaraisiais metais buvo intenstyviai tiriami korupcijos atvejai, maniau, kad mūsų šalis eina teisinga linkme, o čia iškyla tokie faktai.

Aš tai manau, kad pasitikėti negalima, nes matom, kas vyksta – iškelia tas bylas, paviešina, o po kelių metų, žiūrėk, viskas subliūkšta. Dirbt dirba jie, bet ten visi savi.

Dar padidins jų skaičių. Ar mes pritarsime, ar nepritarsime – nebus kitaip. Jei čia pamažins Seimo narių, tai kitur kainas sukels. Šiandien perku degtukų dėžutę, kuri kainuoja vienuolika euro centų. Iš proto išsikraustė prekybininkai. Aš neturiu kantrybės jau.

Tikrai taip. Manau, kad Seime jų yra per daug. Jei sumažintų, susitaupytų daug pinigų. Vis dėlto jie tikrų Seimo narių funkcijos iki galo neatlieka – kad paprastiems žmonėms gyventi būtų geriau. Mažiau sau turėtų turto gvieštis. Kiekvienas žiūri naudos sau ir sąžinės, manau, vis mažiau turi, nei mums norėtųsi.

Artimiausi mano šeimos nariai gyvena užsienyje, bet jeigu pavyksta su jais susitikti, tai būtinai paminime tą dieną, nueiname kur nors į renginius. Močiutė labai akcentuoja šios šventės svarbumą. Tik gaila, kad išvykę į užsienį tautiečiai labiau sureikšmina materialinius dalykus negu valstybines šventes. Toks vaizdas, kad jiems ta tauta nėra svarbi, jie ima vertinti viską pagal kitus kriterijus. Manau, žmonėms tokių švenčių labai reikia, kad jaustų tą tautiškumo dvasią.

Man, deja, šįmet tenka dirbti tą dieną, nes dirbu pamaininį darbą. Tačiau aš džiaugiuosi, kad yra tokia šventė, nes ji mūsų piliečiams svarbi. Ir darbe, ir namie yra kabinama vėliava.

Nesidomi gal tik tie, kurie yra nusivylę. Jei žmonės neužsisako laikraščių, nesidomi internete, tai gal tikrai mažai tos informacijos, bet per kur kitur ji ateis. Man neteko susidurti su visai nieko nežinančiais. Pati domiuosi, seku Facebook, tik laikint nieko negaliu, nes esu Sintautų apygardos rinkiminės komisijos narė.

Ir aš domiuosi, ir mano aplinkoje esantys žmonės domisi, ir labdaros centre susirinkę papietauti šakiečiai diskutuoja, kalbasi, būna, ir susiginčija. Nesusidūriau su tokiais, kas nežinotų. Kas domisi, tas informacijos randa. Gal kiek mažiau kalbama apie kandidatus į tarybos narius, bet dar yra laiko apsispręsti.