Pritariu prieštaravimui ir ne todėl, kad esu prieš asmenis su proto ar psichikos negalia, kalbu apie būdus prastumti projektą normaliai nekomunikuojant su bendruomenėmis. Kokios galbūt nenorėčiau kaimynystės? Su visais kaimynais visada sugyvenau, nemanau, kad kas nors galėtų įtakoti kitokius santykius ir dabar.

Apskritai stengiuosi kuo mažiau vertinti tiek žmones, tiek jų sprendimus. Iš patirties galiu pasakyti, kad bijome ir inertiškai iš karto priešinamės tiems dalykams, kurių nepažįstame, neįsigiliname, nežinome. Užklijuoti etiketę žmogui, reiškiniui, prisiimti sau dievų vaidmenį sprendžiant, kas „geresnis – blogesnis“ , labai paprasta ir lengva. Tik ar etiška? Niekada negali žinoti, kada pats ar artimas  atsidurs toje „nuvertintųjų kategorijoje“.

Niekur nedalinu savo duomenų, kad jie patektų į internetines platybes. Pavyzdžiui, „Facebook“ neturiu, elektroninis paštas irgi apsaugotas. Reikia pačiam saugotis ir tom apsaugos priemonėm pasirūpinti, nes jeigu pats nesirūpinsi, tai atsitiks visko. Jeigu reikia kažkur atsiskaityti kortele, galima susikurti vienkartinę atsiskaitymo kortelę arba yra vienkartiniai elektroniniai paštai, kurie skirti vienai registracijai, o po to pradings. Be to, reikia daugiau švietimo šiuo klausimu, ypač mokyklose, kad vaikai sužinotų apie skaitmeninę švarą.

Nesijaučiu saugi, todėl stengiuosi asmeninių dalykų neviešinti. Su įvairiom programėlėm elgiuosi atsargiai – jei reikalauja daugiau duomenų, nevedu jų. Nuotraukas atsirenku, kurias galima viešinti, kurias ne. Bendrai paėmus, reikia pačiam saugotis ir galvoti apie pasekmes.

Man svarbiausia šventė yra Vasario 16-oji, kurios neužgoš nei Valentino diena ar Užgavėnės. Aš asmeniškai Vasario 16-ąją dar tarybiniais laikais visada prisimindavau ir savo šeimoje kukliai aptardavome. Tai yra išlikę mano vaikų atmintyje. Šią Vasario 16 -ąją pažymėsime namuose, mintyse su iškelta vėliava. Prie Lepšių bendruomenės centro pastato suplevėsuos tiktai vėliava.

Skaitysiu knygą apie kunigą Antaną Jusaitį, gimusį prieš 150 metų Barzduose, tai labai įdomi asmenybė. Manau, kad Vasario 16-ąją pirmiausia vėliavą reiktų išsikelti širdyje, aišku, nepamiršti išsikelti ir ant pastatų. Manau, šią dieną reikia mums visiems ramybės, susikaupimo, neįžeidinėti vieni kitų. Kad gyventume ir mums atrodytų, kad Lietuvą laikome savo delnuose.

Reikia šerti, nes sniego daug. Per sniegą gyvūnams sunkiau išsikapstyti maistą, todėl reikia jiems padėti. Žinoma, reikia tada šerti nuolat, atsakingai. Paukštelius irgi lesiname, nes jiems taip pat dabar sudėtingas metas.

Šeriu, lesinu. Klausau tik tikrų profesionalių gamtininkų rekomendacijų ir padedu gyvūnams, ir tuo pačiu suteikiu sau malonumą jais pasirūpindama. Ar reikia žvėris ir paukščius papildomai šerti? Mano „manau ar nemanau“ turi visada sutapti su tikrų žinovų rekomendacijomis, nenoriu pakenkti gero norėdama.

Nors per karantiną dirbu savo darbo vietoje – bibliotekoje kiekvieną dieną, bet labai trūksta tiesioginio bendravimo su lankytojais, ypač pasiilgau vaikų šurmulio. Kasmet išvykdavome su šeima kur nors pakeliauti, o karantinas apribojo judėjimą. Pasiilgau kelionių.

Per darbus neturėjau laiko kažko ypatingai pasiilgti. Prisitaikiau prie karantino sąlygų, puikiai suprantu, kad tai yra laikina ir nėra pasaulio pabaiga. Be abejo, trūksta gyvo bendravimo, tėvų, giminių, draugų ir, žinoma, kirpyklos. Labiausiai laukiu, kada leis judėjimą tarp savivaldybių ir galėsiu aplankyti savo artimuosius.

Vertinu neigiamai. Tai savotiška puota bado metu. Aš jiems neduočiau, verčiau tegul skiria tuos pinigus kitoms gyventojų grupėms. Šiuo metu žmonėms sunku dėl pandemijos ne tik finansiškai, bet jau ir psichologiškai, o čia dalinami priedai, tai nėra teisinga.

Aš nežinau, kokias algas dabar gauna šie žmonės, bet jeigu jos labai mažos, o žmonės dirba daug ir atlieka savo darbus gerai, tai kodėl gi jiems už tai nesumokėti. Aš manau, kad darbdaviai turi mokėti daugiau, jeigu yra iš ko mokėti, ypač, kai darbuotojas to nusipelno.

Mano nuomone, reiktų dar truputį palaukti, apsidrausti. Kad nepasigreitintume koronaviruso plitimo ir vėl reikėtų ilgam užsidaryti ir tupėti namuose. Gal daugiau žmonių pasiskiepys, turės imunitetą šiai ligai, tuomet labiau galės apsisaugoti. Aš ne prieš. Visiems norėtųsi išeiti, visi to norim, bet yra, kaip yra.

Jei žmogus neturi temperatūros, gerai jaučiausi, reiktų leisti bendrauti dviejų ūkių asmenims. Kiek prekybos centre žmonių susitinka, ten galima, o pas brolį nuvažiuoti ar su draugu arbatos atsigerti – jau ne... O dėl paslaugų atnaujinimo? Nesuprantu, kodėl jas gali teikti odontologai, atėjus pamatuoja temperatūrą. Kodėl negali kirpėjai taip dirbti? Manau, kad mokiniams grįžti į mokyklas nėra saugu, į vieną vietą sueina daug žmonių, atsiranda didesnė rizika.