Justina iš Lukšių:

Taip, bet norėčiau daugiau skaityti. Be galo smagu skaityti susėdus kartu su vaikais. Juk skaityti būtina, nors vaikai mokyklose to ir nelabai mėgsta. Nesvarbu, ar vyresnieji skaito elektronines knygas, ar spausdintas, svarbiausia apskritai skaityti. 
 

 

 

Lina iš Lukšių:

Knygos tikrai ne atgyvena ir ne laiko švaistymas. Mėgstu fantastinę literatūrą, I. Buivydaitės romanus. Skaityti verta, nes tai lavina vaizduotę, daug visko sužinai, skaitymas padeda išmokti geriau rašyti.  

 

 

  

Juozas iš Sintautų:

Kad nežinau nei kaip čia jie dirba, nei ką jie gauna už savo darbą. Tiesą sakant, man tai mažai rūpi. Man labiau rūpi tai, kiek aš gaunu, nors A. Kubilius ir numažino pensiją. Galvoju, kad vadovai turi gerai uždirbti. Tokiam kaip A. Klimaitis būtinai reikia uždirbti ir to viešinti tikrai nereikia. 

 

 

Ona ir Panovių:

Aš tai palaikau, kad būtų viešinami tie atlyginimai. Bet tikros teisybės vis tiek nesužinosi. Žinodami jų gaunamą atlyginimą galėtume reikalauti, kad tinkamai dirbtų už gaunamą atlygį. Taip paprasti žmonės žinotų, kas galbūt per daug uždirba. Vis tiek paprasti žmonės mažai uždirba. Man, kaip vienai iš tokių, būtų smalsu ir svarbu tai žinoti. Ir manau, kad visiems tai įdomu. 

 

Inga iš Šakių:

Pelenų dieną, kiek save atsimenu nuo vaikystės, pasninko prisilaikau. Tačiau kitus Gavėnios penktadienius pamirštu, kad patiekalų iš mėsos negalima valgyti. Tačiau visos šios senosios tradicijos man yra priimtinos. Jas būtinai reikia atgaivinti, kad žinotume, kas mes esame. 

 
 
Bronius iš Janukiškių:

Tradicijų laikytis būtina. Pelenų dieną pasninko nuo vaikystės laikausi – mėsiškų patiekalų nevalgau. Taip tėveliai mokė, taip ir dabar gyvenu. 

 

 

 

 

Jolanta iš Gelgaudiškio:

Girdėjau, kad mirė, jos dainas žinojau, bet tai, ką apie ją rodė per televiziją, nežiūrėjau tik reklamą mačiau. Apie tai, ar toks likimas negresia Lietuvos žvaigždėms, nesusimąsčiau, bet gal ne. 
 

 

 

Eglė iš Šakių:

Šiaip nelabai domėjausi. Dainų irgi nelabai žinau, tėvai tik klausydavo, žinojo. Toks populiarumas ir intensyvus gyvenimas pražudo, bet kad tokios nesąmonės gali atsitikti ir Lietuvos atlikėjams, nemanau. Jie tiek pinigų ir galimybių neturi. 

 

 

 

Arūnas iš Šakių:

Nors Vasario 16-osios šventė man svarbi, tačiau rajone organizuojamuose renginiuose dalyvauti tiesiog neturiu laiko. 
 

 

 

 

Petras iš Gelgaudiškio:

Tai, kad aš kiekvieną dieną švenčiu. Žinoma, Vasario 16-oji man svarbi šventė, tačiau organizuojamuose minėjimuose dalyvauju tik kartais. 

 

 

 

 

Giedrius iš Šakių:

Nesusimąstau. Geriu vandentiekio vandenį, bėgantį iš čiaupo ir nieko nebijau. Man tas pats, koks jis dar yra gyvasis, negyvasis ar pasidabruotas. Vanduo yra vanduo.  
 

 

 

 

Elina iš Tarpučių:

Taip. Geriu šulinio vandenį. Iš čiaupo gerti nerizikuoju. Kartais įdedu sidabrinį žiedą ir palaikau per naktį. Nežinau, kas pasikeičia, bet vanduo būna kitoks. 

 

 

 

 

Inesa iš Šakių:

Tai didžiulė visos Lietuvos problema. Apie tai turėtų stipriai galvoti Vyriausybė. Lietuvoje lieka pensininkai, o jaunos šeimos, kad ir ne milijonus ten uždirba, bet daug geriau išgyvena, socialinės garantijos daug didesnės. Tarp šeimos narių taip pat daug emigravusių, nors pati apie tai nemąsčiau. 
 

 

Vilija iš Šakių:

Tai aktualu visai Lietuvai. Įmanoma ką nors keisti tik kuriant darbo vietas. Jei būtų darbo, manau, niekas neemigruotų. Gerai visur, kur mūsų nėra. Smagu, kad emigracija kol kas nepalietė mūsų šeimos. Pakalbam apie tai, bet išvažiavusių nėra.