„Šakių ligoninė įsteigta vokiečių rudenį 1916 metais ir 1 d. sausio 1919 metų mano perimta“, – rašo Šakių ligoninės gydytojas Jonas Staugaitis viename iš istorinių dokumentų. Dabartinis Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis spalio 13 d. vykusio iškilmingo ligoninės įsteigimo šimtmečio renginyje būtent istorijai, be kurios nebūtų ir dabarties, skyrė didžiulį dėmesį.

100 metų, kaip dėmesį atkreipė ligoninės vyriausias gydytojas A. Klimaitis, garbingas amžius bet kuriai įstaigai. O ši įstaiga gyvuoja dėl žmonių ir su žmonėmis. Svarbūs ne tik tie, kuriems reikia medikų pagalbos, bet ir tie, kurie ją suteikia.

„Be medicinos įstaigos darbuotojų nebūtų šiemet minimas jubiliejus, o ir ankstesnių apskritai nebūtų buvę“, – sakė ligoninės vadovas.

Tad padėkos žodžius Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas skyrė darbuotojams, kolegoms dėkojo už nuoširdų darbą, rūpestį sergančiaisiais bei ryškų indėlį į bendrą Zanavykų krašto progresą. Tiesa, padėkos tam tikras darbo sukaktis minėjusiems darbuotojams šįkart teikiamos nebuvo.

Pasak pranešimą skaičiusio A. Klimaičio, vartant senus dokumentus, renkant istorijos nuotrupas, kuriose šmėsteli skurdžios žinutės apie XIX a. pab.–XX a. pr. mediciną Šakiuose, stebina to laikmečio žmonių valia ir užsibrėžto tikslo siekimas bei paprastas, aiškus, lakoniškas minčių dėstymas.

Dabartimi reikia džiaugtis, ją vertinti, bet be istorijos nebūtų ir šiandienos, tad jos neprisiminti tiesiog negalime... Jonas Staugaitis į Šakius atvyko 1894 m. V. Kudirkai susirgus džiova. 1918 m. jis grįžo iš Rusijos ir pradėjo medicinos praktiką, o vokiečiai jį paskyrė ligoninės vedėju bei leido apsigyventi.

„Šakių ligoninė įsteigta vokiečių rudenį 1916 metais ir 1 d. sausio 1919 metų mano perimta. Ligoninė užima visą namo apačią, iš viso 7 kambarius, iš kurių tik trys kambariai skiriami ligoniams ir juose gali tilpti ne daugiau 15 lovų. Iš likusių keturių kambarių viename gyvena gailestingoji sesuo, antrame įrengta operacinė bei ambulatorija, trečiame yra virtuvė, o ketvirtasis palaukiamasis“, – 1919 m. rašė J. Staugaitis.

Vėliau vadovavimą ligoninei perėmė Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė. Ji savo ataskaitoje pažymi: „Šakių apskrities ligoninėje kas mėnesį gydoma apie 20 ligonių. Per 1919 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius paguldyti į ligoninę 42 ligoniai, išrašyti – 39. Vyrauja infekcinės ligos, todėl gydytoja daug dėmesio skiria sanitarinių reikalavimų laikymosi kontrolei kirpyklose, mėsinėse, kepyklose, vietiniame kalėjime.“

1928 m. Šakių apskrities gydytojas Ignas Neuronis rašė, jog apskrityje buvo 5 gydytojai, iš kurių du – Šakių mieste. Ligoninei vadovavo Jonas Tekorius. Ligoninė tuo metu išplėsta iki 20 lovų, ji buvo tame pačiame sename mediniame name, kuriame dvi palatos paskirtos vyrams, trys moterims (vidaus-gimdymo) ir vienas kambarys ambulatorijai. Per metus ligoninėje gydoma apie 300 ligonių, padarytos 65 operacijos. Pažymėtina, kad tuo metu Šakių apskrityje gyveno 67500 žmonių.

1933 m. paruošiamas ligoninės statybos projektas, pagal kurį ligoninėje tilps 30–40 lovų ir visi reikiami įrengimai. Be gydymo korpuso suprojektuoti dar keturi pastatai, statybą, atsiėjusią 302 tūkst. litų, planuota baigti 1936 m. Ligoninei skirtas sklypas buvo V. Kudirkos šiaurės pusėje, už išplėsto miesto ribos, tarp miestiečių sklypų ir buvusio dvaro parko.

Nuo 1937 m. ligoninei pradėjo vadovauti Bronius Stukas, nuo 1940 m. jai vadovavo Juozas Račiūnas. 1945 m. ligoninė perkeliama į Zyplių dvarą, geografiškai patogesnę vietą, nes Šakiai per karą nukentėjo ypač stipriai, sugriauta apie 90 proc. pastatų, taip pat ir ligoninė. Po J. Račiūno žūties ligoninės vedėju tapo Jonas Babianskis. Konstatuojama, kad tuo metu trūksta maisto, baldų, indų, ligoniai kartais guldomi ant grindų, žiemos sezonui ligoninė neturi malkų. Į Zyplius 1946 m. atvyksta Jonas Stanaitis, kurio pastangomis 1947 m. aptvarkomas ligoninės vidus, įrengiama operacinė, rentgeno aparatūra. Ligoninei grįžus į atstatytą pastatą Šakiuose, 1956–1962 m. jai vadovavo gydytojas akušeris-ginekologas Antanas Keiba. Po jo 18 metų, iki 1980-ųjų, vyriausiuoju gydytoju dirbo gydytojas akušeris-ginekologas Juozas Kanapeckas. 1980–1991 m. ligoninei vadovavo ir daug jėgų į naujojo ligoninės korpuso statybas įdėjo terapeutas Gvydas Ambrazevičius. Naujojo ligoninės korpuso statyba ypač pagerino medikų darbo sąlygas, išplėstos gydymo galimybės. Nuo 1991 m. Šakių ligoninei vadovauja A. Klimaitis. Būtent jo vadovavimo metu atsiveria pažangesnis, europietiškas ligoninės gyvenimas.

„Suvokdami, kad griūvant ankstesnei sistemai neišvengiamai bus paliesta ir viena jautriausių socialinės sferos sričių – medicina, stengėmės pasirengti patys ir pertvarkyti ligoninę taip, kad tiek struktūriniu, tiek technologiniu pasirengimu galėtume konkuruoti atsiradusioje sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje“, – sakė 25-erius metus ligoninei vadovaujantis A. Klimaitis.

Pasak vyriausiojo gydytojos, atskirai reikia paminėti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus įsteigimą 2004 m., kuris yra slaugytojų profesionalumo įvertinimo rezultatas. Per pastaruosius metus žymiai progresavę slaugos mokslo pasiekimai sėkmingai įdiegiami ir Šakių ligoninėje. Išsivysto tokios sritys kaip kardiologija, funkcinė diagnostika. 1994 m. įdiegiamos naujos klubo sąnarių implantavimo technologijos, o per paskutinį dešimtmetį  ir invazyvios chirurgijos technologijos – artroskopinės, laparoskopinės, histeroskopinės operacijos. Prieš penkerius metus sėkmingai pradėtos ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Ypač akivaizdūs pasikeitimai laboratorinėje diagnostikoje, įdiegiant imunologinius tyrimus, sukuriama ambulatorinės reabilitacijos sistema, deja, nuo 2009 m. teko uždaryti Akušerijos skyrių.

Šiandien ligoninė daugiaprofilinė, kurioje teikiama skubioji ir būtinoji pagalba Chirurgijos, ortopedijos-traumotologijos, Vidaus, Vaikų, Nervų ligų stacionaro skyriuose, specializuota ambulatorinė konsultacinė pagalba ir ambulatorinė reabilitacija ligoninės Konsultacijų skyriuje. A. Klimaitis įsitikinęs, kad ligoninės prestižas laikosi ant Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pečių: šis skyrius kartu su Reanimacijos skyriumi ir operacine sudaro ligoninės stuburą. Šiandien ligoninėje dirba 284 darbuotojai – 61 gydytojas, 124 slaugytojos.

Ligoninės šimtmečio proga netrūko garbių svečių sveikinimų, linkėjimų, dovanų. Svečiuose buvo bei sveikinimo žodžius išsakė ir vyr. slaugos administratore ligoninėje ilgus metus dirbusi Danutė Duobienė. Ji buvusiems kolegoms linkėjo branginti laiką. Įvairių medicinos įstaigų vadovai iš Vilniaus, Kauno vylėsi, kad Šakių ligoninę įvairios restruktūrizacijos ir pertvarkos palies kuo mažiau ir ji dar gyvuos ne vieną šimtmetį. Rajonas meras Juozas Bertašius išdalijo 15 padėkos raštų.

90-mečio iškilmes vedęs maestro Vytautas Kernagis tuomet žadėjo dalyvauti ir ligoninės šimtmetyje. Deja, likimas susiklostė kitaip... Tačiau, sakė renginio vedėjas aktorius Jokūbas Bareikis, menininkas gyvas tol, kol jis gyvena kitų žmonių atsiminimuose. Tad vakaro staigmena buvo ta, kad didžiuliame ekrane buvo leidžiami V. Kernagio vaizdo įrašai, o gyvai pritarė Andrius Kulikauskas su grupe.

Ligoninė visiems svečiams dovanojo ne tik meninę programą, bet ir specialiai ligoninės įsteigimo šimtmečiui skirtą leidinį.