klimaitis algirdas
Nuotr. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis sakė, kad 70 proc. ligoninės biudžeto skiriama darbuotojų darbo užmokesčiui.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ  

Šalies medikai reikalauja nuo sausio 1 d. jų darbo užmokestį padidinti 30 proc. Tam reikėtų apie 60–70 mln. eurų. Tokia suma sudaro 17–18 rajoninių ligoninių metinį biudžetą. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis pasakojo, kad neretai dėl ribotų galimybių medikui pasiūlyti norimo darbo užmokesčio paprasčiausiai negali.

Neretai kalbama apie tai, kad medikai tiesiogine to žodžio prasme bėga iš Lietuvos, geresnio gyvenimo ir didesnių atlyginimų ieškodami svetur, kur jų laukia kaip vyšnaitės ant torto. Antai A. Klimaitis sako, kad regiono ligoninėje išlaikyti jauną specialistą ar pasiūlyti jam tokį atlygį, kokio jis prašo, yra labai sudėtinga ir dažnai neteisinga kitų ligoninėje daug metų dirbančių medikų atžvilgiu.

„Tokiu atveju dingtų visi socialinio teisingumo principai. Kuo kalta čia daugybę metų dirbanti gydytoja, jei iš didmiesčio atvykusiam medikui mokėtume dvigubai ar trigubai didesnį užmokestį? Taip, kartais tenka atsisakyti mums reikalingo specialisto, nes negalime jam mokėti tokio užmokesčio“, – atvirai pasakojo ligoninės vadovas.

Kaip vieną didžiausių problemų dėl norimo itin didelio darbo užmokesčio viename iš posėdžių iškėlė ir Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Audronė Račiūnienė. Ji pasakojo, jog beieškant Kudirkos Naumiestyje norinčio dirbti mediko susidūrė su ta pačia problema, tiesiog negali mokėti tokio atlyginimo, kokio jaunas, nevietinis specialistas paprašo – viso labo 1700 eurų už dvi darbo dienas.

A. Klimaičio nuomone, mediko apsisprendimui įtaką daro ne tik solidus darbo užmokestis, tačiau ir tai, su kokia įranga jis ligoninėje dirbs.

„Jeigu jaunas specialistas atvykęs dirbti į periferinę gydymo įstaigą netenka galimybės realizuoti savo žinias, jis tiesiog dekvalifikuojasi, o jo baigti mokslai nueina šuniui ant uodegos. Juk investicija didžiulė, 10–11 mokslo metų, o jeigu po to negali savęs realizuoti, kas tada?“ – kalbėjo vyr. gydytojas.

A. Klimaitis svarsto, kad būtent dėl tokių priežasčių medikai buriasi į sąjūdžius, o medicinos profesinių sąjungų vangumas taip pat sukelia tokią iniciatyvą. Ligoninės vadovui dideliu galvos skausmu tampa ir balanso palaikymas tarp darbo užmokesčio lėšų, kurios sudaro 70 proc. viso ligoninės biudžeto, ir likusios balanso dalies: prekės ir paslaugos, kurios žūtbūt reikalingos normaliam ligoninės funkcionavimui.

Vidutinis darbo užmokestis Šakių ligoninėje spalio mėnesį buvo 592 eurai, gydytojų – 1087 eurai, kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų – 717, slaugytojų – 498 eurai, kito personalo – 384 eurai, neatskaičius mokesčių. Tiesa, nuo kitų metų didinant minimalų darbo užmokestį iki 400 eurų, ligoninėje taip pat turės didėti mažiausią atlygį gaunančių darbuotojų darbo užmokestis. Tai ligoninei kainuos 25 tūkst. eurų per metus.

„Bet kas tada atsitinka? Riba tarp slaugytojų ir specialistų, gaunančių minimalų atlyginimą, dar labiau sumažėja, o tai kerta per specialisto mąstymą, požiūrį ir galiausiai – savivertę. Todėl bent jau minimaliai atlyginimus pakelti reikėtų ir žemiausią atlygį gaunančioms seselėms. Tam reikės dar 25 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Klimaitis.

Skausmingas ligoninei ir rajono gyventojams buvo trečiasis sveikatos sistemos reformos laikotarpis. 2010 m. ligoninėje buvo uždarytas Akušerijos skyrius, per metus nesulaukus 300 gimdyvių. Tais metais visame rajone gimė 296 kūdikiai. A. Klimaitis minėjo, kad jeigu būtų buvę nuspręsta skyrių palikti ir išlaikyti savivaldybės lėšomis, tai per metus būtų atsiėję maždaug 70–80 tūkst. eurų. Tokia praktika taikoma Anykščių ligoninėje.

Deja, gydytojo teigimu, panaši situacija yra Šakių ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Gyventojų mažėja, tad mažėja ir gimstamumas, mažėja pacientų, tad, savaime suprantama, mažesnis ir finansavimas.

„Tačiau yra tokia sistema ir tu negali sutaupyti šio skyriaus sąskaita, pagalba teikiama visą parą, todėl visą parą jame turi būti gydytojas ir slaugytoja. Vaikų ligų skyriaus išlaikymui reikia maždaug 120 tūkst. eurų. Pajamos iš šio skyriaus yra tokios, kad mes išmokame skyriaus darbuotojams atlyginimus. Maitinimo, tyrimų ir visas kitas išlaidas tenka dengti iš bendro ligoninės biudžeto. Svarstom, kaip reikės elgtis toliau. Kita vertus, po truputį atsisakant vieno ar kito profilio, įstaiga praranda dar daugiau. Jeigu į ligoninę neatvyksta sergantis vaikas, tai su juo kartu neatvyksta ir tėvai ar seneliai, kuriems galbūt irgi reikalingos mūsų paslaugos“, – kalbėjo gydytojas.

Kad ir kaip bebūtų, gyvenimišku paradoksu tampa kai kurie ligoninės įvykiai. Maždaug prieš mėnesį laiko į Šakių ligoninę atvyko gimdyvė, nors Akušerijos skyriaus čia nėra jau septyneri metai.

„Mūsų medikams pavyko išgelbėti kūdikio gyvybę. Į ligoninę atvyko nėščioji su prasidėjusia gimdymo veikla ir kraujavimu, todėl nebebuvo ką daryti. Iš namų buvo iškviestos daktarės Zita Matijošaitienė ir Marija Bagdanavičienė, kurios spėjo padaryti cezario pjūvį. Reanimacijos skyriuje gimė sveikas vaikas, mama taip pat sveika. Iš tikrųjų buvome visi pakylėti, naujagimio riksmas – pati gražiausia melodija“, – džiugų nutikimą papasakojo ligoninės gydytojas.

Komentarai   

#1 EditaS 2017-12-19 19:33
tai kodel Jurbarko ligonine gali pasiulyti didesni atlyginima o Sakiai ne? Gal Vadovui patogiau, kad ligonineje veiktu tik Slaugos skyrius. Kodel nusiperkama kompiuteris kuris vis tiek neveikia visa para? o jaunam specialistui kuris pakeltu ligonines lygi, pinigu gaila?
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos