baneris leidinys

lebedzinskas viktoras
Nuotr. Šakių visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas įsitikinęs, kad apmokius reikiamus specialistus, būtų paruoštas pakankamas kiekis asmenų, gebančių kompleksiškai reaguoti ir laiku suteikti pagalbą su savižudybės rizika susijusiems asmenims.

Asta GVILDIENĖ

Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje ir dažniausiai patenka į „top penketuką“. Mūsų rajono savivaldybė priskiriama rizikos zonai. Oficialiai patvirtintais 2016 m. duomenimis, mirtingumo nuo savižudybių rodiklis siekė 58 atvejus 100 tūkst. gyventojų ir buvo 2,02 karto didesnis už visos Lietuvos rodiklį (28,7).

Statistiškai įrodyta, kad skaičius skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi net penkis kartus ir dažniau žudosi kaimiškųjų vietovių nei didmiesčių gyventojai. Kadangi 2017 m. duomenys bus patvirtinti tik šių metų viduryje, pagal 2016 m. statistinius duomenis, mūsų rajono savivaldybė – penktoje vietoje nuo galo ir jos rodikliai tik šiek tiek geresni nei Raseinių, Joniškio, Pakruojo ir Lazdijų rajonų savivaldybių. Šakių rajone 2012–2016 m. kasmet nusižudė po 16–18 asmenų (daugiausia 18–44 m. bei 45–64 m. amžiaus grupėse).

Sausio mėnesio rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatant Šakių visuomenės sveikatos biuro ataskaitą, jo vadovas Viktoras Lebedžinskas sulaukė nemažai klausimų, kas yra daroma, kad savižudybių skaičius mūsų rajone sumažėtų. Kaip informavo vadovas, praėjusių metų lapkričio 23 d. jis pasirašė projekto „Rietavo, Kaišiadorių ir Šakių rajono savivaldybių bendruomenių gebėjimų stiprinimas savižudybių prevencijos srityje“, kurią vykdys Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, partnerystės sutartį.

Pasak jo, projekto įgyvendinimo metu vyks „Asist“ ir „Safetalk“, vadinamų „vartininkų“, gebančių atpažinti potencialų savižudį, žinančių kaip su juo kalbėti, kaip atkalbėti, kur nukreipti, mokymai.

„Kovo 12 d. numatoma pagal „Asist“ programą apmokyti 40 specialistų, tarp jų ir savivaldybėje sudaryta 12 asmenų Savižudybių prevencijos darbo grupė. Spalio 2 d. pagal programą „Safetalk“ vyks vadinamų „vartininkų“ mokymai. Jų ketinama paruošti 180. Tai bus savivaldybėje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, policijos pareigūnai, probacijos darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai, pedagogai, vaiko gerovės komisijos nariai, socialiniai darbuotojai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės pirmininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai. Manau, kad tai būtų pakankamas kiekis asmenų, gebančių kompleksiškai reaguoti ir laiku suteikti pagalbą su savižudybės rizika susijusiems asmenims“, – įsitikinęs V. Lebedžinskas, po pastarųjų mokymų organizuojantis susitikimą su mūsų sielovadininkais – rajono dvasininkais, kurie yra taip pat labai svarbi prevencinės programos dalis.

Biuro vadovo teigimu, tam pritarė ir šią mintį palaikė Šakių dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis, pats rašęs ir ketinęs vykdyti projektą savižudybių prevencijos srityje, kur labai svarbu sudaryti visas sąlygas psichinių problemų sprendimui ir psichologinės pagalbos suteikimui. O tai dažnai daro ir kunigai, kai į juos žmonės kreipiasi pagalbos.

Šiuo metu Šakių visuomenės sveikatos biure ketvirčiu etato įdarbinta psichologė Zita Skaisgirienė. Kaip teigė mūsų rajone projektą „Rietavo, Kaišiadorių ir Šakių rajono savivaldybių bendruomenių gebėjimų stiprinimas savižudybių prevencijos srityje“ vykdantis Šakių visuomenės sveikatos biuro Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorius Martinas Eimutis, praėjusiais metais individualioms ir grupinėms konsultacijoms ji priėmė daugiau nei 300 jaunuolių.

„Be to, rajono mokyklose buvo vykdomas ir emocinis moksleivių vertinimas. Pastebėjome, kad kiekvienoje amžiaus grupėje buvo rasta po vieną–dvi įvairaus sunkumo depresijų. Tai yra nedžiuginantys, tačiau labai reikalingi duomenys“, – atviravo M. Eimutis, šį projektą pernai pristatęs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu Lisabonoje.

Pasak koordinatoriaus, keistai skamba kai kurių rajono savivaldybės tarybos narių raginimai atsisakyti psichologo ar mažinti jo finansavimą kaip perteklinį (net ne etatą, o ketvirtadalį etato).

„Manau, to daryti jaunimo priklausomybių, fizinio aktyvumo ir savižudybių prevencijos srityje būtų netikslinga. Visi rodikliai rodo, kad reikia ne mažinti, o didinti finansavimą, nes akivaizdžiai matyti, jog trūksta psichologo pagalbos, – įsitikinęs M. Eimutis. – Džiaugiamės, kad pritraukėme projektinių lėšų 0,75 etato psichologui, kuris Visuomenės sveikatos biure pradės dirbti ir vykdys savižudybių prevenciją nuo kovo 2 d. iki lapkričio 23 d., t. y. projekto įgyvendinimo laikotarpiu.“

Kaip informavo V. Lebedžinskas, tai bus šiuo metu dar besimokanti psichologė Agnė Mišeikaitė, kuri jau baigusi vadinamų „vartininkų“ mokymus ir turi puikią mokytoją, daug dirbančią savižudybių srityje, – profesorę Nidą Žemaitienę.

Projekto koordinatoriaus manymu, labai svarbu, kad gyventojai, turintys suicidinių minčių ar mėginę nusižudyti, bei jų artimieji būtų įtraukiami į nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenių veiklą ir jiems būtų teikiama tęstinė psichosocialinė pagalba.

Projekto įgyvendinimui skirta 92 tūkst. 220 eurų suma finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis. Mūsų rajonui iš šios sumos bus skirta 30 tūkst. eurų.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos