Kitą trečiadienį savivaldybės tarybos nariai tvirtins sveikatos įstaigų vadovų veiklos ataskaitas. Ko gero, labiausiai po padidinamuoju stiklu yra Rimos Laukaitienės vadovaujamas Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC), tačiau pirmadienį savivaldybės administracijos vadovų, keleto tarybos narių pokalbis vyko ne tik su ja, bet ir kitais įstaigų vadovais. Deja, nuotaikos gana pesimistinės, problemos panašios, norint išgyventi, tenka stipriai taupyti, o prognozės irgi nedžiuginančios.

Problemos panašios

Prie bendro stalo pokalbiui sėdo Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties, ligoninės ir rajono viešųjų įstaigų vadovai. Apie savo veiklą, darbo rezultatus pasisakė kiekvienas atskirai, tačiau problemos itin panašios – pacientų mažėja, dėl to mažėja ir finansavimas, tuomet sunku išlaikyti darbuotojų skaičių, išlaviruoti taip, kad metus pavyktų užbaigti su teigiamu rezultatu. Štai Kudirkos Naumiesčio vyr. gydytoja Audronė Račiūnienė sakė, kad nors metus baigė su nedideliu teigiamu rezultatu, tačiau gyventi reikia dedant lopą ant lopo, lėšas perkeliant iš vienos problemos į kitą. Tačiau nors dirbti ir nelengva, ji labiausiai dėkinga personalui, kurio į nieką neiškeistų. Pacientų mažėjimo ir prisirašiusiųjų prie įstaigų skaičiai panašūs – kasmet sumažėja apie 100 pacientų, didesnis mažėjimas jaučiamas Šakių PASPC, kuri iš viešųjų įstaigų didžiausia. Pernai įstaigoje sumažėjo 250 pacientų. Be to, senstant visuomenei daugėja vyresnio amžiaus pacientų, kuriems reikalinga atidesnė priežiūra, nors finansavimas nuo to nesikeičia. Kalbėta apie remonto reikalaujančias patalpas, nusidėvintį inventorių, kuriam lėšų taip pat ant lėkštelės niekas nepaduoda, taip pat nejaunėjančius gydytojus ir neaišku, ar bus kas kaimiškose vietovėse juos pakeičia...

„Deklaruojama, kad bus geriau, kad šeimos gydytojai priartės prie žmonių, tačiau to nesijaučia nei iš Vyriausybės, nei iš ministerijos, nei iš Seimo. Iš niekur. Nėra jokios garantijos, kaip bus toliau“ – mintimis dalijosi Gelgaudiškio ambulatorijos vadovas Jėgas Poškevičius.

Iš daugelio lūpų skambėjo „stengiamės dirbti“, „stengiamės nepasiduoti“, „stengiamės atsilaikyti“...   „Noriu padėkoti, kad išgyvenate tokiomis sąlygomis. Kartais net gėda. Savivaldybės prisidėjimas nulinis, o mes jus linčiuojame“, – sakė meras Edgaras Pilypaitis.

Problemų yra, bet...

Štai Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Rimgaudas Lebedžinskas kalbėjo: „Greitoji kliba, o kiek klibės – neaišku.“ Jis skatino galvoti ne tik apie pinigus, bet ir apie supratimą bei elementarią pagarbą sveikatos sistemoje dirbančiam žmogui. R. Lebedžinskas kėlė retorinį klausimą, koks gali būti požiūris į mediką, kai iš įvairių žiniasklaidos priemonių sklinda žinia esą „visi tik kyšius ima ir žudo“. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis sakė, kad apie rajono situaciją negalima kalbėti atskirai nuo Lietuvos sveikatos sistemoje vykstančių dalykų.

„Tenka pripažinti, Šakių rajone iš esmės labai didelės duobės, teikiant sveikatos paslaugas, jei lygintume su Rytų Lietuva, nėra“, – sakė A. Klimaitis, pridūręs, kad rajone išlaikyti visi profiliai, nėra ambulatorijos, kad nebūtų gydytojų.

„Ir ligoninė jau atlaikė ketvirtą reformos etapą, nors neturi akušerijos skyriaus, visgi teikia daugiaprofilinę pagalbą imtinai su stacionarine chirurgija, reanimacija, su visomis konsultantų pajėgomis“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Žinoma, kaip sakė jis, yra ir problemų. Pirmiausiai – dėl personalo ir specialistų. Mat jei anksčiau nebūdavo bėdos dėl slaugytojų, dabar trūksta ir jų. Be to, pats specialistų rengimas, pasak A. Klimaičio, faktiškai niekieno nekoordinuojamas. Pavyzdžiui, prieš porą metų rezidentūroje Kaune buvo parengtas vienas vidaus ligų gydytojas. Tarp problemų jis įvardijo ir nesibaigiantį rajono sveikatos priežiūros įstaigų centralizavimą, palietė darbo užmokesčio klausimus, mat spaudimas dėl minimalios algos didėja, o įkainiai neindeksuojami.

„Rodikliuose buvome nusibrėžę darbo užmokesčiui neviršyti 70 proc. su „Sodra“, tai pernai buvo 72 proc. ir, lyginant atlyginimus, nesam nei pirmieji, nei per vidurį“, – kalbėjo A. Klimaitis.

Kodėl kilo kipišas?

Jau ir spaudos puslapiuose ne kartą buvo aptarta konfliktinė Šakių PASPC arba taip vadinamos poliklinikos situacija, tačiau įstaigos vadovė sako, kad nors antireklama padaryta, visos paslaugos čia teikiamos.

„Visas tas kipišas kilo esą dėl skatinamųjų nemokėjimo, bet noriu aiškiai visiems pasakyti, kad per visus tuos 20 metų pagrindinis atlyginimas buvo mokamas pastoviai ir skatinamosios, turbūt kaip nei vienoj įstaigoj, buvo mokamos pastoviai. Tik priešpaskutinį metų ketvirtį nebuvo sumokėta, kadangi atėjo nauja buhalterė, pasižiūrėjome, kad yra minusas, jį reikia išlyginti“, – kalbėjo R. Laukaitienė, ne kartą pabrėžusi, kad tai priedas, bet ne pagrindinis užmokestis, o ir algos esą keltos tiek, kiek buvo galimybių, o ne tiek, kiek norėtų gydytojai.

Šiuo metu įstaigos minusas – šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Kaip vėliau įstaigos vadovė sakė „Draugui“, gali būti, jog šis ažiotažas ir konfliktinė situacija įstaigoje kilo žinant, kad jos kadencija eina į pabaigą.

„O investicijos atliktos, komanda suformuota, ypač tvirta ūkio dalis, atėjo ne tik nauja buhalterė, bet ir administratorė, odontologė, ginekologė“, – sakė R. Laukaitienė, neneigusi, kad galbūt tiesiog kažkas pretenduoja į jos vietą ir todėl kelia sąmyšį.

Tiesa, ar pasibaigus kadencijai ji pati bandys dar kartą dalyvauti konkurse, sakė nežinanti.

Be to, pasipiktinimas esą galėjo kilti ir dėl to, kad prabilta apie darbuotojų darbo tvarkos taisykles, tarp kurių – laiku atėjimas į darbą, nevėlavimas.

„Nežinau, gal kontrolę pajuto, bet yra kelios kolegės, kur noriu – girdžiu, noriu – negirdžiu. Būna, kad reikia bendrauti tik pagal įstatymą. Bet jeigu jau čia taip blogai, reikia kęsti vergovę, tai kodėl tiek metų neišeinama net esant pensiniam amžiui?“ – retoriškai teiravosi 61 darbuotojo kolektyvui vadovaujanti medikė, pabrėžusi, kad kolektyvas – tai ne atskiri medikai, o visa komanda kartu.

Ji prisiminė, kad Ligonių kasos įstaigai buvo skyrusios sumokėti 10 tūkst. eurų sumą už neteisėtai išrašytus vaistus, kitaip sakant, už padarytus pažeidimus. Ši suma privalėjo būti sumokėta iš bendro biudžeto, bet dabar esą ši detalė niekieno neprisimenama, nes tiesiog nenaudinga.

„Tie žmonės, kurie nebuvo susiję su šių klaidų padarymu, triukšmo nekėlė, priėmė normaliai“, – pasakojo gydytoja.

Tad ji svarsto, kodėl dabar nesumokėjus skatinamųjų, kai įstaiga atsidūrė minuse, nebuvo nė menkiausio geranoriškumo. Be to, apskritai darbo užmokesčiui skiriama apie 80 proc. visų pajamų, o reikia daryti ir remontus, atitikti keliamus reikalavimus, higienos normas, turėti licencijas ir pan.

„Visur reikalavimai, reikalavimai... Nori čia ir dabar, bet nežiūri, kas bus rytoj“, – sako R. Laukaitienė.

Atostogauti taip pat esą visi eidavo tuomet, kai norėdavo, ir ypač tiršta būna vasarą, tad tiesiog dėl to atostoginiai būdavo išmokami ne laiku.

„Labai sunervino šmeižtas. Bet kur čia ką galima plauti, juk čia viešoji įstaiga, už viską atsiskaitoma. Gal kokį įsakymą ne taip parašiau, bet kai kaltina skaidrumo stoka... Dar kartą sakau – būdavo sąskaitos už kažką nesumokamos, bet atlyginimai visada per tuos 20 metų buvo sumokami“, – mintimis dalijosi pašnekovė, pripažinusi, kad įtampos įstaigoje šiuo metu tikrai yra.

Gautą skundą dėl situacijos Šakių PASPC tirianti mero potvarkiu sudaryta komisija išvadas turėtų pateikti jau šiandien.