Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja naujovę – skubiąją pagalbą skirstyti į keletą lygių, t.y. pagalbą teikti ne tik skubios pagalbos skyriuose, kaip yra dabar, bet ir teritoriniuose skubios pagalbos padaliniuose bei skubios pagalbos kabinetuose.

Ministerija mano, kad nauja skubios pagalbos įstaigų struktūra galėtų užtikrinti racionalesnį pacientų srautų paskirstymą, trumpesnį pagalbos laukimo laiką. Patyrusiems nežymius sveikatos sutrikimus, skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių skubios pagalbos skyriuose.

Kai atsiranda reali grėsmė gyvybei, kiekviena detalė, minutė tampa svarbi. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, dėl šios priežasties reikia siekti paties efektyviausio galimo modelio, kad į didžiąsias ligonines kaip įmanoma greičiau patektų tie pacientai, kuriems išties reikalinga kelių specialybių medikų pagalba, stacionarinis gydymas, kaip, pavyzdžiui, patyrusiems politraumą, insultą, infarktą ar susidūrusiems su kita grėsminga patologija.

Tačiau yra daug atvejų, kai žmonės net ir dėl menkiausių sveikatos sutrikimų kreipiasi į kitame miesto ar regiono gale įsikūrusių didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyrius, kur kartais praleidžia ir po keletą valandų, dėl to gaištamas šiandieniniam pacientui itin brangus laikas, o didžiųjų ligoninių skyrių darbas apkraunamas atvejais, kuriuos žmonės galėtų per keliolika minučių išspręsti, pavyzdžiui, skubios pagalbos kabinete. Tiesa, manoma, kad šių kabinetų atskirai steigti nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Laikinai VšĮ Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos pareigas einanti Reda Naujokaitienė pritarė šiai idėjai, nes didžiosios gydymo įstaigos jau turi tokius kabinetus, didžiuosiuose miestuose ši praktika taikoma jau seniai ir ji yra efektyvi. Pasak jos, kai geografiškai Šakių poliklinika ir ligoninė yra viename kieme, o iki visą parą dirbančio Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus tik 100 metrų, steigti skubios pagalbos kabinetą šalia esančioje įstaigoje nėra logiška.

„Pati mintis gera. Aš ją palaikau. Tačiau, kaip buvo kalbėta spaudos konferencijoje, savivaldybės turi spręsti, kur jos steigs tokius kabinetus, kaip jie atrodys ir kuriose įstaigoje bus. Į šiuos klausimus aš atsakyti negaliu, nes neturiu informacijos. Savo įstaigoje mes su ekstrinių pacientų srautu susitvarkome, jei jis padidėtų, gal ir patys galvotume apie tokio kabineto steigimą, bet šiuo metu, kaip ir sakiau, tai daryti netikslinga. Gal logiškiau būtų tokį kabinetą steigti kokiame Kudirkos Naumiestyje“, – svarstė R. Naujokaitienė, pabrėždama, kad paslauga turi būti paskirstyta po visą rajoną ir teikiama ten, kur jos nėra, tačiau šiems sprendimams dar yra laiko, nes nauji reikalavimai įsigalios tik 2023m. sausio 1-ąją.

VšĮ Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo pavaduotoja Danutė Ona Bendžiūnienė mano, kad, jei skubios pagalbos kabinetuose bus suformuotos specialistų komandos (terapeutas, chirurgas, pediatras), jų darbas bus efektyvus, o jei jie tik išrašinės siuntimus, tai niekas nepasikeis – greitosios medicinos pagalbos stotims ir trečiojo lygio įstaigoms (tokioms, kaip Kauno klinikos) liks toks pat krūvis, kaip ir dabar. Tad ar pasiteisins numatytos naujovės, įsitikinsime tik joms pradėjus veikti.