Viena iš savižudybės priežasčių – „tuščio lizdo“ sindromas

savizudybe
Asociatyvi nuotr.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Prieš savaitę Griškabūdžio miestelį sukrėtė žinia – iš gyvenimo savo noru pasitraukė garbaus amžiaus senjorė. Statistika nedžiugina. Žvelgiant į šalies savivaldybių savižudybių rodiklius, mūsų rajonas išlieka raudonoje zonoje. 2014–2018 m. Šakių rajono savivaldybėje buvo registruota 70 savižudybių. Prieš save ranką pakėlė 52 vyrai ir 18 moterų.

Rajono savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė pabrėžė, kad į raudonąją zoną mūsų savivaldybė patenka ne tik dėl savižudybių, labai aukšti mirtingumo rodikliai dėl išorinių priežasčių – nukritimų, pėsčiųjų žūties. Todėl ji pasirūpino banerio „Esu savižudybės krizėje ir ieškau pagalbos“ į savivaldybės tinklalapį įkėlimu. Čia planuojama viešinti ir rajono įstaigų, kurios teikia pagalbą į savižudybę linkusiems asmenims, sąrašą ir atnaujinti algoritmus, kad konkrečiu atveju visi žinotų, kaip yra dirbama.

Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovo Viktoro Lebedžinsko teigimu, 2017m. registruotos devynios savižudybės, o 2018 m. – jau 11, šiemet – viena savižudybė ir vienas bandymas nusižudyti, tad situacija verčia susirūpinti. Jis vardijo, kad priemonių numatyta daug: vyks savižudybių prevencijos mokymai, krizes įveikti padės psichologai, bus teikiama pagalba ne tik į savižudybę linkusiems, bet ir emocinėje krizėje esantiems aplinkiniams asmenims pagal tęstinį projektą, įgyvendinamą kartu su dar trimis šalies savivaldybėmis.

Svarbiausia – išmokti atpažinti potencialų savižudį, žinoti, kaip su juo kalbėti, kaip atkalbėti, kur nukreipti. Pasak savivaldybės gydytojos, tai padaryti nėra lengva, ypač paklausti savo artimųjų, ar jie negalvoja apie savižudybę, todėl mokymai visada duoda naudos.

„Iš pradžių buvo galvota, kad ir smurto artimoje aplinkoje prevencija rezultatų neduos. Duoda. Viešinimas, drąsinimas kreiptis pagalbos keičia mąstymą ir įsisenėjusius stereotipus, tarkim, kad ir nebijoti kreiptis į psichologą. Mokymai ir gyventojų švietimas – pagrindiniai dalykai, kurie gali mus ištraukti iš raudonos zonos“, – įsitikinusi E. Zubrickienė.

Savivaldybės gydytoja įsitikinusi, kad vyresni žmonės žudosi, jog lieka vieniši, vaikai išvykę į užsienius, o su kaimynais jie nedrįsta apie savo jausmus kalbėti. Tam pritarė ir V. Lebedžinskas, kurio teigimu, vieną iš savižudybės priežasčių galima įvardinti „tuščio lizdo“ sindromą, kai žmogus jaučiasi vienišas, atstumtas ir nesuprastas.

„Aišku, ne paskutinę vietą užima ir alkoholis. Mūsų smegenų žievė veikia kaip stabdis, o alkoholis jį atima. Taip žmogus nustoja gintis“, – komentavo Visuomenės sveikatos biuro vadovas.

Savivaldybės gydytoja kalbėjo, kad darbingo vidutinio amžiaus asmenys dažniausiai žudosi dėl to, kad jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami, nes jiems nuolat trūksta pinigų, gyvena nuo algos iki algos, o jaunimas į savižudybę linkęs daugiau dėl momentinių emocijų – nutrūkusios draugystės ar mylimo žmogaus išdavystės.

„Mūsų tikslas turėtų būti ne kuo ilgesnis amžius, bet kuo kokybiškesnis gyvenimo praleidimas, kuris išvestų vyresnius žmones iš blogų minčių“, – įsitikinusi E. Zubrickienė ir sako, kad arbatos puodelį senjorams rajono kavinės galėtų pasiūlyti ne tik kalėdiniu laikotarpiu, bet ir kiekvieną sekmadienį.

Jos teigimu, visai priimtina tokia didžiųjų miestų kavinių praktika kaip „Pietūs senjorui“ arba „Kava senjorui“. Tai tokia socialinė akcija, kai kavinėje gali nupirkti pietus arba kavą ir palikti lipduką, kurį radęs senjoras nemokamai galėtų papietauti ar išgerti kavos.

Beje, mūsų rajone, galima sakyti, prigyja ir Švedijos patirtis. E. Zubrickienė pasakojo, kad šioje šalyje senjorai aktyviai integruojami į visuomeninį gyvenimą ir kviečiami savanoriauti. Labdaros centre „Namai visiems“ taip pat visa veikla vyksta savanorystės pagrindais. Čia susirenkantys rajono gyventojai noriai ir patalpas tvarko, ir padeda išrūšiuoti gautas drabužių labdaras, gamina maistą. VšĮ „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė priminė, kad į labdaros centrą gali užeiti visi norintys. Čia senjorai, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio, visada gaus lėkštę karštos sriubos, galės susitikti ir pabendrauti su bendraamžiais, pasidalinti tuo, kuo gyvena.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.