baneris leidinys

operacine
Pagal dabar siūlomą reformos modelį Šakių ligoninė prarastų galimybę atlikti įvairių krypčių operacijas, nes čia liktų tik dienos chirurgijos profilis, tai yra būtų atliekamos paprastos operacijos, po kurių pacientas tą pačią dieną vyksta namo. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Liepą Seimo Sveikatos komitetui pirmą kartą buvo pristatyta sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma, o praėjusį pirmadienį nuotoliniame pasitarime sveikatos ministerijos bei Ligonių kasų atstovai reformos gaires bei galimą modelį pristatė ir rajono valdžios atstovams, gydytojams. Tad koks gi scenarijus nusimato Šakių ligoninei ir kaip galėtų rajone būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos? Medikai stveriasi už galvų ir neabejoja – paslaugos nuo žmogaus nutols dar labiau.

Nors situacija ir taip įtempta, sveikatos priežiūros įstaigos vis dar kovoja su pandemijos iššūkiais, tačiau numatoma įgyvendinti europinėmis lėšomis finansuojamą sveikatos reformą, kol kas ne tik rajone keliančią daugybę klausimų. Žinoma, sutinka medikai, planas reikalingas, kad būtų pagrindžiami ateinantys pinigai, tačiau liūdna, kad paslaugos vis labiau tolsta nuo žmogaus, o pasirinktos priemonės kelia abejonių. Pertvarkai numatyta 800 mln. eurų (268 mln. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, 530 mln. iš Europos Sąjungos investicijų).

Kalbant konkrečiai apie Šakius, Ligonių kasos siūlo ligoninėje atsisakyti Vaikų skyriaus stacionaro ir Chirurgijos stacionaro profilio, čia paliekant dienos chirurgijos lygmenį. Kalbama apie tai, kad reikia plėsti ambulatorines, konsultacines paslaugas. Turėtų rastis taip vadinami Bendruomenės sveikatos centrai. Anot mero Edgaro Pilypaičio, paprastai kalbant, ambulatorijos būtų sujungtos su ligonine.

„Su viskuo gal ir galėtume sutikti, bet kad ambulatorijos būtų sujungtos su ligonine, mes pagrindimo nematom“, – po pasitarimo komentavo meras.

Jeigu Šakiuose liktų dienos chirurgija, paprastam žmogui tai reikštų, jog Šakių ligoninėje būtų galima atlikti tik tokias operacijas, po kurių į namus būtų galima išleisti jau tą pačią dieną. Būtų prarastos įvairių krypčių operacijos, kurios šiuo metu atliekamos.

„Chirurgų komanda sukomplektuota tikrai nebloga ir mes būtume pajėgūs dalyvauti nacionalinėj sveikatos įstaigų sistemoj kaip lygiaverčiai partneriai, bet ministerijos ir Ligonių kasų atstovai nenori to matyti“, – įsitikinęs meras, tačiau...

Ligoninės vyriausiasis gydytojas aiškina, jog kai kurie rodikliai kalba ne mūsų ligoninės naudai.

„Traktuoja, kad gydėme per mažai. Turėtų būti bent 1 tūkst. ligonių, gydytų chirurgijoje. Mūsų ligoninėje 2019 m. (grindžiant reformą imti šių metų statistiniai rodikliai) tokių ligonių buvo 832, Jurbarke – 1400, Vilkaviškyje – 1079“, – skaičius vardijo A. Klimaitis ir pripažino, kad jo darbo praktikoje ši reforma šešta, bet toks rodiklis, kaip gydytų ligonių skaičius chirurgijoje, paimtas pirmą kartą.

Šakių ligoninės vadovas reformos rodikliuose pasigenda itin svarbaus operacinio aktyvumo kriterijaus.

„Tai yra paimami visi ligoniai, kurie gydyti Chirurgijos skyriuje, ir išskaičiuojamas procentas, kiek yra operuotų“, – sako medikas ir teigia, kad 2019m. Šakių ligoninėje buvo atliktos 798 operacijos, tai reiškia 88 proc. operacinį aktyvumą ar, kalbant paprasčiau, ligoninėje iš 10 paguldytų pacientų operuoti buvo devyni.

Pasak A. Klimaičio, tai labai aukštas rodiklis, kuris pasiekiamas universitetinėse ar specializuotose įstaigose, tačiau reformos sumanytojams, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijai, panašu, tai nė motais.

Žinoma, ne paskutiniu smuiku groja ir ekonominiai rodikliai. A. Klimaitis sako, jog su tokiu pacientų skaičiumi, koks yra dabar, tampa ypač sudėtinga išlaikyti paros chirurgiją, nes įkainiai tiesiog per maži, tada neišeina mokėti konkurencingų atlyginimų, sunku pritraukti reikalingus specialistus. Jis kalba vaizdžiai: sriubą pigiau išvirti trims ar šešiems? Turbūt kiekviena šeimininkė pasakys, kad šešiems. Taip ir čia. Vyriausiasis gydytojas aiškina, kad kai buvo karantinas, stacionariniai rodikliai galėjo būti žemesni, mat finansavimas buvo už mėnesį. Pasibaigus karantinui ligoninė turi priimti daugiau stacionarinio gydymo pacientų. Net kai dar nebuvo pandemijos, vasarą ligoninei būdavo sudėtinga sukaupti pajamas, kad būtų padengtos išlaidos, tad ką bekalbėti apie šiųmetinę situaciją, kuri finansinę padėtį, anot A. Klimaičio, gerokai pasuko neigiama kryptimi.

Jis sutinka, jog reformos klausimas išties dramatiškas ir prisimena 2010-uosius, kai ligoninė neteko akušerijos, bet buvo išsaugota chirurgija. Tačiau kalbėdami apie paslaugų tolimą nuo žmogaus, svarsto vyriausiasis gydytojas, paklauskime savęs, ar visada rinkomės savo ligoninę?

„Pusė gyventojų, kuriems reikalinga stacionarinė pagalba, išvažiuoja kitur“, – žeria nepalankią statistiką A. Klimaitis ir kelia retorinį klausimą, ar dirbantys šeimos medicinoje pakankamai suinteresuoti, jog būtų tinkama stacionarinė pagalba rajone tiems žmonėms, kurie prisiregistravę prie šeimos gydytojų.

Apskritai, svarsto A. Klimaitis, sveikatos reformos klausimas itin jautrus ir sprendimai turėtų būti itin atsargūs, paskaičiuoti, tačiau ar taip bus, klausimas atviras.

Anot mero, nebuvo konkretaus atsakymo iš reformos pristatytojų, tai kur Šakių rajono gyventojai turėtų kreiptis, jei Šakiuose tam tikrų paslaugų mažės, nes paslaugų poreikis juk niekur nedings.

„Į Kauną? Jau ten taip eilės. Į kitą? Kokią kitą? Gal tada pas mus gali kreiptis, o ne mes kažkur?“ – klausimus kėlė E. Pilypaitis ir apgailestavo, kad reformuotojams neįdomu ir tai, kad savivaldybė savo lėšomis pasirengusi prisidėti prie rezidentūroje studijuojančių išlaikymo, kad po studijų rinktųsi provinciją.

„Tokią programą pilnai įgyvendinome su urologu Bočkum, kuris jau ir operuojantis, tai kam reikalingos mūsų pastangos, jei dabar jau niekam nieko nereikia“, – emocijų ir nusivylimo neslėpė meras.

Jis stebėjosi, kad nors nuotoliniame pasitarime dalyvavo ir ambulatorijų šeimos gydytojai, į diskusiją neįsijungė nė vienas.

„Buvo be vaizdų ir be garso... Tai pritaria ar nepritaria?“ – svarstė rajono vadovas, konstatavęs ir tai, kad pateikti skaičiukai dėl ambulatorijų paslaugų mūsiškiams ne itin palankūs.

Nuomonės apie reformą klausiame Lekėčių ambulatorijos vyriausiosios gydytojos Ligitos Armonavičienės, kuri atvira: nuotaikos liūdnos.

„Iš tiesų daug neaiškumų. Man taip ir nesuprantama, kas tas Bendruomenės centras, kaip jis turėtų veikti, kokiu principu ir kaip jis būtų surištas su pirminiu lygiu. Paaiškinimo nebuvo“, – apgailestavo L. Armonavičienė ir teigė, kad jai susidaro įspūdis, kad tiesiog ateina pinigai ir juos norima paimti, tačiau konkretaus plano, kaip tai padaryti, nėra.

„Ne nuo to galo pradeda, manau. Ne nuo pinigų, o nuo struktūros reikėtų pradėti“, – mintimis dalinasi gydytoja ir teigia, kad akivaizdu, jog Vilniuje visiškai nesupranta, kad tai kaimo moterytei, gyvenančiai gūdžiame kaime, sunku iki ambulatorijos atvažiuoti, ką jau kalbėti apie Kauną ar kitą miestą.

Gydytoja pasakoja, kad dabar bendradarbiaujama su ligonine, nekart tenka tartis dėl konkretaus savo paciento stacionarinio gydymo, spręsti ir socialines problemas, o dabar visa tai, kas veikia, sako pašnekovė, norima sugriauti.

„Nesuprantu, ką mes galėtume keisti, kas liečia pirminį lygį. Sako siūlykit, bet ką reiškia siūlyti? Jeigu stiprintų finansavimą, tai taip, galime stiprinti, priimti daugiau žmonių, dirbti stipresniu lygiu. O dabar, su tokiu finansavimu... Gali daryt tas reformas, bet jeigu finansavimo nedidins, tai niekas nepadės“, – įsitikinusi Lekėčių ambulatorijos vyriausioji gydytoja, nesuprantanti, kodėl vis labiau senstančioje visuomenėje gyvybiškai svarbias paslaugas norima dar labiau nutolinti nuo žmogaus.

Beje, ministerija siūlo centralizuoti ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą, tačiau Šakių GMP stoties vadovas Rimgaudas Lebedžinskas sako, kad anokia čia naujiena. Tikėtina, teigia pašnekovas, jog šalyje bus penki centrai, Šakiai būtų priskirti Kaunui, tad pas mus naikintųsi administracija, galbūt liktų kažkoks administratorius.

„Dabar viena brigada per dieną nuvažiuoja 800–900 km ir tai norma, kai anksčiau daug būdavo 400–500 km“, – apie darbo apimtis kalba R. Lebedžinskas ir tikina, kad reformos yra ne kas kita kaip didžiųjų įstaigų interesas, nes taip norima už paslaugas pasiimti pinigus, o paslaugos žmonėms, anot Šakių GMP stoties viršininko, tik trečiaeilis dalykas.

„Jau dabar viskas stringa, pilni koridoriai Kaune priguldyti, tai kas bus paskui?“ – kelia retorinį klausimą R. Lebedžinskas ir svarsto, kad dar greitoji kaip greitoji – vis tiek pas pacientus važiuos, bet Šakių ligoninėje būtiniausių stacionaro paslaugų mažinimą jis vadina kaimo žmogaus genocidu.

„Su kuria vieta jie ten galvoja? Visai nesupranta, kaip tas kaimo žmogus gyvena...“– kritikos negaili pašnekovas ir sako, jog iš principo nė viena reforma dar neatnešė nieko gero.

Rajono valdžios atstovams po pirmadieninio susitikimo susidarė įspūdis, kad viskas jau nuspręsta ir sudėliota. Visgi spalio 14 d. pertvarkos gairės turėtų būti pristatytos ir regiono lygiu. Su pertvarka susiję įstatymų paketai Seimui turėtų būti pateikti jau rudens sesijoje.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos