Sveikatos įstaigos išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Apie tai, kuo šiandien kvėpuojama, ankstesnę savaitę vykusio susitikimo su rajono valdžios atstovais metu kalbėjo kai kurių įstaigų vadovai.

Pasak Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro laikinosios vadovės Lauros Rusakevičienės, pandemijos metu visų akys krypo ir tebekrypsta į pirminį centrą, kuris rūpinosi vakcinavimo procesu, užtikrina mobilaus punkto veiklą. Būtent šiai įstaigai per Vėlines buvo patikėtas ir darbas ilgąjį savaitgalį. Beveik neabejojama, kad ir kalėdiniu laikotarpiu teks dirbti švenčių dienomis. Tad darbo į valias, vadovė sako, jog sukasi, kaip gali, nors sutinka, kad žmogiškieji ištekliai riboti.

„Mobiliame patikros punkte nėra iš kur pasitelkti papildomą slaugytoją“, – tikina L. Rusakevičienė.

Šakių greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas sako, kad pirmąją Covid bangą pragyventi buvo lengviau, anot jo, ir požiūris buvo kitoks.

„Medikai buvo padaryti didvyriais, o dabar gavom špygutę iš visur“, – mano jis ir vardija, kad jo vadovaujamai įstaigai kasdien vidutiniškai tenka vežti po keturis–penkis kovidu sergančius pacientus, o automobiliai kiekvieną dieną nuvažiuoja po 800 km ir daugiau.

Daug sunaudojama ir apsaugos priemonių. Anot Šakių GMP vadovo, vienas kombinezonas kainuoja 24 eurus, o kur dar kaukės, kepuraitės, antbačiai.

„Mašinos kursuoja daug, vežam į Jonavą, Kėdainius. Kaunas ar Jurbarkas jau kaip Giedručiai. Kuro sunaudojam tris sykius daugiau nei seniau, mašinos genda masiškai, finansavimas nieko nepadidėjo, o išlaidos padidėjo ryškiai“, – pasitarimo metu kalbėjo R. Lebedžinskas.

Nors darbo specifika kitokia, bet apie jaučiamą špygutę kalbėjo ir Visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas. Anot jo, nors finansavimas nesikeitė, krūviai auga ir augs. Štai specialistės, kalbėjo jis, mokyklose turi vykdyti epidemiologinius tyrimus, nesvarbu, kada gautas patvirtinimas dėl Covid-19 – ar po darbo valandų, ar savaitgaliais, – darbuotojos turi suvedinėti duomenis.

„Pilna veiklų, tapome tikrai labiau pastebimi, bet ar labiau įvertinti? Vargu bau...“ – mintimis dalijosi V. Lebedžinskas.

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis pripažino, kad pastaruoju metu ant medicinos kariama išties daug šunų. Visgi jis mano, kad ypač svarbų vaidmenį bendravime su pacientu turi šeimos gydytojai, kurie ir veda ligonį per ligą. Nereikėtų pamesti pagrindinės funkcijos – ligų diagnostikos, jis pabrėžė ir prieinamumo pas gydytoją svarbą. Jokios šiuolaikinės technologijos, įsitikinęs A. Klimaitis, nepakeis ir neatstos gyvo bendravimo, sergančio žmogaus kontakto su gydytoju.

Viešnia, gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė pristatė ES finansuojamą projektą „Inovatyvaus, efektyvaus ir kompleksinio poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimas“, kuriame dalyvavo ir dvi rajono įstaigos – Visuomenės sveikatos biuras bei Lekėčių ambulatorija. Visuomenės sveikatos biuro vadovas mano, kad didelė tikimybė, jog projektas bus tęstinis, tad ragina nepražiopsoti progos ir kitoms įstaigoms, galinčioms prisidėti prie savo pacientų sveikatinimo. Pasak viešnios, projekte buvo siūlyta dalyvauti ir Šakių PASPC, tačiau ši įstaiga pasinaudoti tokia galimybe nepanoro. Anot laikinosios įstaigos vadovės L. Rusakevičienės, gydytojai apie tai nežinojo, o buvusi vadovė bei Lekėčių ambulatorijos vyriausioji gydytoja Ligita Armonavičienė teigė, kad tiesiog neatsirado norinčių šeimos gydytojų, nes dirbti su pacientais ir norėti turi būtent jie, o ne įstaigos vadovas. Visgi mes ne apie tai, kas ko norėjo ar nenorėjo, nes V. Verygienė džiaugėsi sėkmingu projektu, teigiamais pacientų atsiliepimais. Projekto esmė, kaip pristatė gyvensenos medicinos specialistė, kad įstaigoje sudaromos daugiadalykės komandos ne tik iš jau dirbančių specialistų, bet priklauso ir kineziterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, gyvensenos specialistas. Ir ši komanda vykdo holistinį paciento ištyrimą.

„Nėra, kad pacientas atėjo pas gydytoją ir jam prirašė vaistų, laboratorinius tyrimus. Čia kiekvieną žmogų įvertina kineziterapeutas, kiekvieną – psichologas, socialinis darbuotojas, gyvensenos medicinos specialistas“, – aiškino V. Verygienė, pridurdama, kad projekto pradžioje buvo 245 pacientai, dabar dirbama su 221.

Žinoma, ypač svarbus kriterijus, kad dalyvauti sveikatinimo projekte norėtų ir pats pacientas. Kiti kriterijai yra tie, kad žmogus serga širdies kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, turi nutukimą. Pavyzdžiui, iš Lekėčių projekte dalyvauja 23 pacientai. Iš jų, kaip informuota, pirmo laipsnio nutukimą turi septyni, antro – šeši, trečio – keturi. Antsvoris, cukrinis diabetas, kraujagyslių ligos, mano specialistė, tai ta pandemija, kurią turime stengtis suvaldyti.

„Nauda – pacientas visapusiškai ištirtas, sudarytas individualus sveikatos priežiūros planas, kiekvienam pacientui duodame kraujospūdžio matavimo aparatą, gliukomatį, išmanią apyrankę, kad galėtų stebėti žingsnius, kai kuriems ir telefoną išduodame, kur yra mobilioji programėlė, kur surenkama visa informacija, o specialistai mato kiekvienos dienos duomenis. Gydytojai gavo naujus kompiuterius“, – projekto privalumus vardijo V. Verygienė ir sakė, jog pagerėjo pacientų nuomonė apie specialistų darbą, jie jaučiasi išklausyti, patys gydytojai susisiekia, aptaria rezultatus.

Specialistė sutinka, kad pacientai yra aukštos, vidutinės rizikos, turintys nemažą nutukimo laipsnį ir iškart netaps liekni, tam reikia laiko, bet einama mažais žingsniukais į priekį.

„Žmogui reikia dėmesio ir paciento negalima palikti vieno su liga, jam reikia priminti, padėti. Šis bendradarbiavimas – vienas iš būdų paskatinti rūpintis sveikata“, – mano V. Verygienė ir taip pat viliasi, kad projektas turės tęstinumą.