Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) susirašinėjimas tęsiasi, tik kol kas neaišku, ar tai duos norimų vaisių.

Kaip jau esame skelbę ir anksčiau, LSA siūlė pačioms savivaldybėms leisti vertinti vietos situaciją dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos. Buvo prašoma, kad jeigu konkreti ligoninė teikia pakankamai svarbių paslaugų, turi personalo, medicininės įrangos, ji ir toliau galėtų veikti stiprinant tas paslaugas, kurios sėkmingai teikiamos. Šios pozicijos LSA laikosi ir toliau bei prašo stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį taip, kad kuo mažiau žmonių turėtų kreiptis į aukštesnės pakopos sveikatos priežiūros įstaigas.

„Savivaldybėms taip pat būtina sudaryti sąlygas pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Be to, rajonų ligoninėms neturi būti taikomi tokie patys reikalavimai dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms“, – rašoma LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus pasirašytame nutarime akcentuojant ir tai, kad toms savivaldybėms, kurios pasirinktų dalyvauti pertvarkoje, būtų sudarytos galimybės įgyvendinti pokyčius kaip pilotinius projektus, nuolat vertinant pažangą, paslaugų prieinamumą bei sveikatos įstaigos pasiekiamumą. Taip pat prašoma parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą siekiant išvengti jų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose ir regionų gyventojams nepaliekant galimybės gauti kokybiškas paslaugas vietoje.

Ministerija sutinka, kad LSA prioritetai yra tokie patys, kokius kelia ir ministerija, pritaria, jog reikia stiprinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tačiau nors teigia suprantantys savivaldybių norą turėti savo teritorijoje stacionarinių paslaugų teikėją, tačiau pabrėžia, kad tai susiję su dideliu žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikiu.

„Būtina išlaikyti visą parą ir ištisus metus stacionarinės ASPĮ infrastruktūrą, specialistų komandą ir visa kita, kas tiesiogiai susiję su paslaugos kokybe. Kur bebūtų teikiama chirurgijos, reanimacijos, akušerijos ar kita paslauga, ji turi būti vienodai kokybiška ir saugi pacientui. Jeigu būtų žeminama reikalavimų kartelė rajonų ligoninėms, tai reikštų didesnę riziką pacientų saugumui“, – rašoma ministerijos atsakyme ir keliskart pabrėžiama, kad jiems ypač svarbus bendradarbiavimas su savivaldybėmis, nors akivaizdu ir tai, kad kol kas ne tiek bendradarbiaujama, kiek susirašinėjama.

„Mes irgi matome vietų, kur reikia galbūt kitokio požiūrio, kad pasikeitė situacija. Nedaryti nieko – tikrai ne tas. Bet kad nebūtų buldozerio. Pasižiūrėsime, kai bus Vyriausybės nutarimu patvirtinti normatyvai, kiek ko reikia padaryti, atlikti, kad būtų galima pasirašyti finansavimo sutartį su Ligonių kasa“, – sako meras Edgaras Pilypaitis ir nuogąstauja, kad normatyvai nebūtų iškelti iki tiek, kad kai kurioms ligoninėms jie būtų tiesiog neįveikiami.

Kaip jau esame skelbę ir anksčiau, Vaikų ligų skyrius būtų pertvarkomas į dienos stacionarą, o dėl Chirurgijos skyriaus norima pereinamojo laikotarpio, kadangi visiškai suformuota komanda bei teikiamas paslaugų spektras. Nemažai iečių tenka laužyti dėl pirminio lygio – rajone yra aštuonios ambulatorijos, planuojama apjungti jų administravimą.

Dėl Klaipėdos universitetinių ligoninių įstatymas jau priimtas, planuojama, kad uostamiestyje atsiras dvi stambios ligoninės, prie kurių bus prijungtos ir reabilitacinės įstaigos, greičiausiai, Palangoje.

„Draugo“ inf.