Nors galutiniai pertvarkos štrichai nesudėlioti ir klausimų daugiau nei atsakymų, Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centras matytų, kad būtent jų įstaiga taptų sveikatos centru ir užtikrinant bazinį paslaugų paketą būtų bendradarbiaujama su kitomis įstaigomis. (D. Pavalkio nuotr.)

Gintarė MARTINAITIENĖ

Nors vienokiu ar kitokiu formatu susitikimų dėl planuojamų pokyčių pertvarkant asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą vyksta išties nemažai, tačiau akivaizdu, kad klausimų nemažėja. Dar vienas toks pasitarimas dėl savivaldybėje numatomų pokyčių surengtas praėjusį ketvirtadienį, kur savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė kvietė įstaigų vadovus pristatyti esamą įstaigos situaciją, planuojamą plėtrą, bendradarbiavimo galimybes ir ragino būti aktyvesnius, o medikai tikino nesuprantantys, kaipgi teks dirbti ir kaip pagerės paslaugų kokybė.

Tikslas – kokybiškesnės paslaugos

Sveikatos ministerija akcentuoja, kad pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos. Teigiama, kad sveikatos priežiūra yra pernelyg sutelkta ligoninėse, nors 80 proc. sveikatos problemų galima išspręsti ambulatorinėje grandyje, kurios stiprinimui ir bus skiriama daug dėmesio. Tam bus pasitelkti vadybos sprendimai ir naujovės bei perskirstomi žmogiškieji ištekliai:  plečiama šeimos gydytojo komanda, kuriami pacientų keliai greitesniam patekimui pas specialistą, atsiras „vieno langelio“ principas, bus suformuotas bazinis paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms. Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita įstaiga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui. Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

Šakių PASPC – bendruomenės sveikatos centras

Visgi kaip konkrečiai reikės dirbti, vieną po kito labiau retorinius klausimus kėlė rajono sveikatos įstaigų vadovai. Pasak laikinosios Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vadovės Lauros Rusakevičienės, sunku dėlioti, kai nežinai, kuria linkme strateguoti.

„Turbūt ne nuo mūsų priklausys, ar bus bendruomenės sveikatos centras rajone, ar nebus, bet jei bus, jo steigimą mes įsivaizduotume nebent bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, užtikrinant bazinį paslaugų paketą rajono gyventojams“, – sakė L. Rusakevičienė ir mestelėjo akmenį ambulatorijoms, su kuriomis, teigė ji, bendradarbiavimo sutartys ir dabar yra dėl ambulatorinių paslaugų teikimo namuose (nuo sausio ambulatorijos šių paslaugų teikti negali), tačiau realus bendradarbiavimas nevyksta.

Ji svarstė, ar taip elgiamasi specialiai, ar dėl kažkokių kitokių priežasčių, bet esmė, kad nesulaukiama gydytojų siuntimų ir dėl to nukenčia ne kas kitas o pacientai, į kurių paslaugų kokybę ir orientuota pertvarka.

Visgi pertvarkos atveju ji matytų, jog būtent Šakių PASPC taptų sveikatos centru, būtų bendradarbiaujama su ligonine ir Visuomenės sveikatos biuru, plečiamos ambulatorinės slaugos paslaugos, viziją L. Rusakevičienė turi ir dėl odontologinių paslaugų teikimo neįgaliesiems pacientų namuose.

Klausimų nemažėja

Lukšių ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Arimantas Pačenga teiravosi, kaip vyks darbas, kai ambulatorijos bus prijungtos prie Šakių PASPC, nes kito kelio, svarstė jis, tikriausiai nebus. Kad reorganizacija neišvengiama, kalbėjo ir Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Audronė Račiūnienė, tačiau ji atvira: klausimų nemažėja ir po paskutinio pasitarimo su ministerijos atstovais.

„Kas tai yra „vieno langelio“ principas? Kaip bus vykdoma visa praktinė veikla? Matome schemą, kaip atrodys bendruomenės centras, bet kas galėtų paaiškinti detaliau, kaip viskas vyks po susijungimo? Trūksta aiškumo. Norėtųsi, kad nebūtų skubėjimo, pykčio, o viskas būtų šaltai ir logiškai išspręsta“, – kalbėjo A. Račiūnienė.

Zanavykų klinikos direktorė Violeta Šiurkienė pasisakydama apie bendradarbiavimo sutartis teigė, kad tai ne kas kitas, o biurokratinių reikalavimų didinimas.

„Sudarysime tas bendradarbiavimo sutartis, bet prasmės jų nesuprantame. Kaip nuo to pagreitės paciento patekimas pas specialistą, visiškai neaišku. Gydomojo pedikiūro paslaugas nemokamai teikiame ketvirti metai, jų teikimui reforma nebūtina. Tikimės sulaukti skaidraus sveikatos centro modelio“, – kalbėjo V. Šiurkienė, pasigedusi aiškaus atsakymo, kuri įstaiga taps sveikatos centru.

Šakių sveikatos klinikos vadovė, gydytoja Laima Starkauskienė irgi tikino niekaip nesuprantanti, kaip pagerės paslaugos, jei ir darbuotojų bus tiek pat, o dar kažkam visą procesą reikės ir sukoordinuoti.

„Nesuprantu, kaip tas pacientas greičiau ir geriau papuls pas specialistą „vieno langelio“ principu, jei tų specialistų bus tiek, kiek buvę, ir apmokėjimas bus toks pats, kaip buvęs. Tai man nesuprantama. Ar tas koordinatorius, kuris koordinuos mūsų veiklą, suspės viską sukoordinuoti, kad bus labai tinkamai pasirūpinta visais rajono gyventojais?“ – klausimus kėlė L. Starkauskienė ir keliskart pakartojo nesuprantanti reformos prasmės.

Dalios Zaleskienės ambulatorijos direktorė Vilma Kazakauskienė irgi kalbėjo panašiai.

„Kaip mes dirbsime, kokia vizija, norėtųsi tai matyti“, – mintimis dalijosi gydytoja, sutikusi, kad kitos išeities, kaip tik darbas sudarant sutartis, tikriausiai nebus.

Matytų plėtrą, tačiau...

L. Starkauskienė kėlė klausimą ir dėl kitos jautrios srities – psichiatrijos paslaugų teikimo. Gydytoja domėjosi, kaip reformos kontekste bus su šiomis paslaugomis, mat rajone jie ne vieninteliai šios paslaugos teikėjai.

„Norėčiau išgirsti nuomonę žmonių, kurie sprendimus priima <...> Turime įvairiausių planų, klausydamiesi apie psichiatrijos pristatymą girdime, kad galbūt bus naikinamas stacionaras Jurbarke, kuris mums arčiausias ir patogiausias, galbūt būtų tikslinga įsteigti dienos stacionarą Šakiuose“, – mintimis ir planais dalijosi L. Starkauskienė, tačiau sutiko, kad, nežinant rajono vizijos šiuo klausimu, sunku prognozuoti ir priimti sprendimus, kad nesikartotų situacija su pacientų perrašymu, kaip kad buvo, kai į rajoną atėjo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras, o gydytojams Audriui ir Laimai Starkauskams priklausanti įstaiga prarado apie 6 tūkst. pacientų ir finansavimą už juos, mat pacientai atiteko vilniečių įstaigai.

Vizijos – iki balandžio 8 d.

Meras Edgaras Pilypaitis, reaguodamas į L. Starkauskienės pasakymą, aiškino, kad ne savo įstaigų nei nori, nei gali naikinti, ir ragino būti ramiai, nes jeigu svarstoma apie plėtrą, tai reforma, sakė meras, kaip tik yra galimybė.

Laikas irgi nenumaldomai senka, nes iki balandžio 8 d. ministerijai jau turi būti pateikta vizija, tačiau rajono vadovas apgailestavo, kad pasitarimuose ambulatorijų gydytojai dalyvavo ypač vangiai ir klausimų neuždavinėjo, tačiau būtent toje platformoje su ministerijos specialistais ir būtų prasmingiausia kelti minėtus klausimus. Kiti rajonai, sakė E. Pilypaitis, jau kalba apie konkrečias priemones, kol mūsų rajonas buksuoja pirminėje stadijoje.

„Mes galime ir nieko nedaryti, bet būsime nepasinaudoję priemonėmis paslaugoms pagerinti“, – sakė meras, o jį papildydama savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jūratė Šneideraitienė ragino susitikimo dalyvius sutikti, kad, kaip bebūtų, bet centralizacijai pribręsta.

Visgi aktyvaus domėjimosi pasigesta ir iš tarybos narių, mat susitikime dalyvavo tik Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Martinas Eimutis ir Gerda Dobrovolskytė, o kur kiti? Beje, ir gydymo įstaigų vadovai dalyvavo, ir nuomones dėstė ne visi.

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis vaizdžiai kalbėjo, kad daug lemia bendra demografinė situacija, kuri iš principo nesustabdoma, o ateitis – miestuose.

„Didžioji dalis lėšų nusės didžiuosiuose miestuose, o mes būsim tam tikras choras salės gale <...> Kaimuose liks penki džondyrai ir penki mechanizatoriai“, – vaizdžiai perspektyvas brėžė A. Klimaitis, reformą įvardijęs kaip tam tikrą miglą, kurioje traukinys sunkiai juda į priekį, bet meras tikino, kad jeigu neplanuosim, neprašysim ir nežiūrėsim į priekį, tai tikrai tos lėšos neateis. O kas kaltas, kalbėta susitikime, kad tik 48 proc. paslaugų yra suteikiama vietoje, mat žmonės vyksta į kitas įstaigas, tad tokie rodikliai neišvengiamai irgi brėžia tam tikras perspektyvas.

Pagalba nutoltų

A. Klimaičio nuomone, su šia reforma yra grįžtama į 1990–1995 metus. Gal ir nėra blogai, kalbėjo vyriausiasis gydytojas, bet tada ir finansavimo klausimai turėtų būti kitaip sprendžiami. Kalbėdamas konkrečiai apie savo vadovaujamą įstaigą jis teigė, kad pagal ministerijos matymą pas mus neturėtų likti chirurgijos ir vaikų ligų stacionaro, be to, neturėtume tokio lygmens reanimacijos, kaip yra dabar.

„Jeigu einam tuo keliu, kaip ministerijos numatyta, tai chirurgas būtų tik dienos metu, vaikų ligų gydytojų nebūtų nei naktį, nei šeštadienį, nei sekmadienį ir anesteziologo reanimatologo nebūtų. Jis būtų tik dienos metu“, – teigė A. Klimaitis, kalbėjęs, kad iš valstybės pozicijos gal ir per brangu išlaikyti tokią struktūrą, turėti tiek specialistų, bet žiūrint iš žmonių pusės akivaizdu, kad pagalba nutoltų.

Visgi A. Klimaitis įsitikinęs, kad šia pertvarka yra daromas spaudimas ir, ko gero, sakė jis, tas rankų išsukinėjimas vis tiek įvyks.

Sausio 19 d. Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai. Įstaigų  tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 m., o su tuo susijusius projektus numatoma baigti įgyvendinti iki 2027 metų.