Apie saugumą baseinuose

baseinasPo įvykių Kauno pramogų centre "Oazė" esančiame „Impuls“ baseine, kai į ligoninę pateko du vaikai iš Šakių rajono savivaldybės, gyventojai ėmė domėtis, ar saugūs baseinai yra Marijampolės apskrityje. Jų nėra daug – du Marijampolėje, vienas  Šakiuose (UAB „Jundula“ pirtyje) ir vienas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, prie Vištyčio ežero esančioje poilsiavietėje. Šias paslaugas teikiančios įmonės yra kontroliuojamos kartą per metus. Minėti baseinai buvo tikrinti 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais: atlikti mikrobiologiniai, parazitologiniai ir cheminiai vandens tyrimai, imti ploviniai dušuose ir persirengimo kambariuose. Netrukus vėl bus vykdoma šių įmonių periodinė kontrolė. Baseinų vandeniui dezinfekuoti įruoštos automatinės kompiuterizuotos sistemos (vandens filtravimo, recirkuliacinės sistemos, automatinė dozavimo įranga, yra automatiniai pH dydžio ir laisvojo chloro nustatymo įrenginiai).

2009 m., atliekant mikrobiologinius baseinų vandens tyrimus, ieškota auksinio stafilokoko, koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių. Nei Marijampolės sporto mokyklos, nei „Sveikatos bangos“, nei Šakių  baseinų vandenyje jų neaptikta.

Atliekant baseinų vandens parazitologinį tyrimą, ieškota kirminų kiaušinėlių ir kriptosporidijų. Jų taip pat neaptikta.

Cheminiai Marijampolės baseinų vandens tyrimai (amonio, chloro, deguonies soties kiekiai ir kt. parametrai) atitiko nustatytas normas.

Dušuose ir persirengimo kambariuose imti ploviniai nuo sienų ir grindų – tikrinta, ar yra pelėsinių grybų sporų ir sąlyginai patogeninių bakterijų. Ploviniuose jų neaptikta.

Tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje prie Vištyčio ežero (UAB „Viktorija“) esančiame baseine kontrolės metu buvo nustatyti pažeidimai: dviejuose ploviniuose nuo aplinkos aptikta Citrobacter freundi ir Enterobacter cloacae mikroorganizmai. Baseino ir sūkurinės vonios permanganato indeksas, chloras, sūkurinės vonios pH neatitiko baseino vandens kokybės rodiklių. Periodiškai neatliekami baseino ir sūkurinės vonios vandens kokybės tyrimai. Už šiuos pažeidimus buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skirta nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta UAB „Jundula“ direktorei už tai, kad nebuvo reguliariai atliekami baseino vandens tyrimai.

Baseino paslaugos patikimumu pirmiausia turi rūpintis pats paslaugos teikėjas. Jis privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlikti baseinų vandens mikrobiologinius bei parazitologinius tyrimus ir nustatyti amoniako kiekį uždaruose baseinuose ir ne rečiau kaip tris kartus per metus, o vasarą – du kartus per mėnesį – atviruose baseinuose. Chloroformo kiekis turi būti nustatomas kas ketvirtį. Kadangi daugelyje baseinų yra įrengti automatiniai dezinfekuojamųjų medžiagų dozavimo ir koncentracijos matavimo įrenginiai, baseinų vandens cheminius tyrimus privaloma atlikti vieną kartą per pusmetį. Šie įrenginiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip du kartus per dieną, atliekant kontrolinius matavimus.

Pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės reikalavimus, taip pat kokybės reikalavimus visų rūšių vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtinta higienos norma HN 109:2005 ,,Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277).

Kiekviena įmonė, teikianti baseinų paslaugas, turi turėti šiai veiklai Visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą.

Reikalavimai baseinų patalpoms

Baseino patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į drabužinę, po to į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo – į dušą, persirengimo patalpą, drabužinę.

Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui.

Baseine viešai turi būti pateikiami vandens kokybės rodikliai (vandens temperatūra, pH, liekamojo chloro ar kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos koncentracija).

Reikalavimai baseinų vandeniui  

Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseinų vonios paprastai pripildomos geriamuoju vandeniu, tačiau naudojantis baseinų vanduo neišvengiamai užteršiamas. Tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, jis valomas naudojant koaguliaciją (cheminių medžiagų pagalba smulkios plaukiojančios dalelės ,,sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro (ar kitų dezinfekcinių medžiagų) turinčių preparatų). Tokiu būdu pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.

Visuose baseinuose turi būti įrengti automatinės laisvojo liekamojo chloro, pH dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai bei automatinė vandens dezinfekcijai naudojamo preparato dozavimo įranga. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai, parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Kartą per mėnesį turi būti atliekami ir amoniako kiekio baseino vandenyje nustatymo tyrimai. Cheminiai vandens kokybės tyrimai laboratorijoje turi būti atliekami vieną kartą per pusmetį. Minėtų tyrimų metu nustatomas vandens pH, laisvojo liekamojo chloro koncentracija, chloridų, amonio kiekis, vandens drumstumas, taip pat vandens užterštumas koliforminėmis bakterijomis, žarninėmis lazdelėmis (E.coli), žarniniais enterokokais, salmonelėmis ir kt.

Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vandenyje turi būti ne mažesnė nei 0,5 mg/l ir ne didesnė nei 2 mg/l. Vaikų iki 7 m. amžiaus baseinuose laisvojo chloro koncentracija turi būti nuo 0.3 iki 1 mg/l.

Mažųjų baseinų (baseinai, kurių talpa mažesnė nei 10 m³ ir kurie dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų, taip pat sūkurinės vonios) vanduo gali būti nedezinfekuojamas, o po kiekvieno panaudojimo išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas ir pripildomas vandens.

Vieną kartą per metus didžiųjų baseinų (talpa didesnė nei 10 m³) vanduo išleidžiamas, baseinai išvalomi ir dezinfekuojami. Tačiau visus metus baseino vanduo yra nuolat valomas bei papildomas šviežiu vandeniu. Sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų vanduo paprastai keičiamas kas tris mėnesius ar net dažniau. Nustačius baseino vandens užterštumą, baseino eksploatacija nutraukiama tuoj pat, vanduo išleidžiamas, baseino vonia išvaloma, dezinfekuojama ir vėl pripildoma vandens.

Baseinų vandenyje slypintys pavojai

Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje, dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.

Tačiau pats baseinų vanduo (jei yra tinkamai paruoštas) yra mažiausiai pavojingas užsikrėtimo atžvilgiu. Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia rizika yra užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis liaudyje vadinamomis ,,grybeliu“, karpomis, odos pūliniais susirgimais ar net niežais. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems bei chlorui jautriems, alergiškiems žmonėms.

Grybelio profilaktikai baseinuose gali būti įrengiami kojų dezinfekcijos aparatai, persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Apsinuodijimo chloru požymiai

Apsinuodijimo choru simptomai: kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys, dusinimas, padažnėjęs kvėpavimas.. Žmogus ima kosėti, trinti akis, pasijunta blogai. Tokiu atveju reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą,  žmogų kuo skubiau išnešti į gryną orą, paguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų, deguonies, daryti 0,5 proc. geriamosios sodos inhaliacijas kvėpavimo takų dirginimui sumažinti.

Patarimai lankytojams

Baseino paslaugų sauga priklauso ne vien tik nuo įmonės administracijos. Patys baseinų lankytojai taip pat turėtų pasirūpinti savo ir kitų baseino lankytojų sveikata:

- pasinaudoję pirtimi, tualetu, prieš įlipdami į baseiną nusiprausti po dušu;
- jeigu ant pėdų yra žaizdelių, įbrėžimų, užklijuoti juos pleistru;
- baseine avėti gumines šlepetes (geriau aukštesniu padu);
- persirengimo kambariuose ant suolelių ar pirtyse pasikloti rankšluostį, vėliau rankšluostį išskalbti ir išlyginti;
- būtinai perskaityti baseinų vidaus tvarkos taisykles ir jų laikytis.
 
Parengta pagal Marijampolės visuomenės sveikatos centro ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) informaciją

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.