Kauno teritorinė ligonių kasa informuoja, kad skirtos papildomos lėšos pacientų klausai atstatyti. Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos, nors pacientų, laukiančių kochlearinės implantacijos ir klausos sistemų implantavimo operacijų nėra labai daug, juos pasiekė geros žinios. Rugpjūčio pabaigoje sveikatos apsaugos ministro įsakymu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo papildomai skirta 510 tūkst. litų tam tikroms klausos priemonėms kompensuoti.
Nuotr. Laukiančiųjų kochlearinės implantacijos ir klausos sistemų implantavimo operacijų nėra labai daug.
Šiemet PSDF biudžete šioms reikmėms buvo skirta 911 tūkst. litų, tačiau jų nepakako. Kaip tikina specialistai, lėšų pritrūko dėl sunkmečio sąlygomis sumažėjusio PSDF biudžeto. Be to, pernai gruodį sveikatos apsaugos ministras patvirtino iš esmės visai naują tvarką, sudarančią geresnes sąlygas apkurtusiesiems gauti reikiamą medicinos pagalbą. Tuomet buvo suteikta galimybė ir suaugusiesiems, staiga apkurtusiems abiem ausimis, gauti kompensuojamuosius kochlearinius implantus (iki tol šie implantai tebuvo kompensuojami tik vaikams iki 18 metų). Taip pat pirmą kartą iš PSDF biudžeto pradėtos kompensuoti vidurinės ausies klausos sistemos, kurios bazinė kaina siekia apie 40 tūkst. litų.
Buvo padidintos PSDF biudžeto išmokos šių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti: kochleariniam implantui skiriama 54 100 Lt (anksčiau buvo 42 tūkst. Lt), o atsarginiam kochlearinio implanto procesoriui – 14 700 Lt (anksčiau – 12 tūkst. litų). Tad dabar pacientams, pasirinkusiems brangesnį nei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompensuojamą kochlearinį implantą ar atsarginį procesorių, reikia primokėti kur kas mažiau nei pernai.
Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos, skirtos papildomos lėšos iš tylos pasaulio išvaduos dar 10 pacientų. Šiemet jau pagelbėta 22 žmonėms: vienam jų įdėta vidurinės ausies klausos sistema, penkiolikai kompensuoti kochleariniai implantai, šešiems – procesoriai.
Pabrėžtina, kad 54 100 Lt kainuojantį kochlearinį implantą pacientas gali įsigyti be jokios priemokos – tokią sumą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jei pacientas pasirenka brangesnį implantą, tai kainos skirtumą jis turi sumokėti implantus tiekiančiai įmonei.
Sudarant 2011-ųjų metų PSDF biudžetą, VLK tikisi, kad šioms reikmėms bus skirta daugiau lėšų.
„Draugo“ inf.
Arūnė iš Griškabūdžio:
