baneris leidinys

kraujasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Gydymo įstaigose visuomet jaučiamas kraujo trūkumas. Pastaruoju metu kraujo duoda vis mažiau donorų. Neatlygintina kraujo donorystė mūsų šalyje vis dar yra mažai propaguojama. Šiame straipsnyje aptariamos nūdienos kraujo donorystės aktualijos.

Nuotr. Šalies ligoninėse nuolat trūksta kraujo. Dažniausiai donorai kraują duoda už šiuo metu mokamą 40 litų kompensaciją.

Gyvenimas yra didžiausia dovana kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne visi žmonės turi galimybę savo gyvenimą nugyventi sveikai. Dažną mūsų ištinka nelauktos ir netikėtos ligos, traumos. Kaip žinia, kraujo perpylimas yra gyvybiškai reikalingas netekusiems jo chirurginių operacijų, patirtų traumų, komplikuoto gimdymo metu. Sergantiesiems kraujo lašelis ypač svarbus, kad būtų išgelbėta ant plauko kabanti gyvybė.
 
Trūksta kraujo

Kartą per mėnesį Šakių ligoninėje apsilankantys Kauno „Kraujo donorystės centro“ gydytojai tvirtina, kad nuolat trūksta kraujo. „Daugėja ligonių, daugėja ir kraujo perpylimų, o duodančiųjų kraujo mažėja“,- kalbėjo Kauno „Kraujo donorystės centro“ gydytoja Daiva Satkauskienė. Gydytoja pripažino, jog kraujo trūkumas jaučiamas sezoniškai, ypač pavasarį ar rudenį. „Pavasarį, rudenį vyksta planinės operacijos, kurios yra sudėtingos. Tenka dažnai perpilti kraują protezavimo, širdies operacijų  metu, gimdyvėms, onkologiniams ligoniams“,- pridūrė gydytoja D. Satkauskienė.  

Iš vieno žmogaus paėmus kraujo nereiškia, kad jo užteks vienam pacientui. Maždaug iš penkių donorų paimto kraujo gaunama viena dozė, reikalinga ligoniui. „Tas kraujo trūkumas ir yra todėl, kad žmonės įsivaizduoja, jog duoda kraujo ir jo užteks vienam žmogui. Deja, tas kiekis sumažėja“,- teigė gydytoja.

Donorai už pinigus

Pasak Kraujo donorystės centro gydytojos, daugiausiai kraujo duoda tie, kurie yra patys susidūrę su šia problema, kai jiems ar jų artimiesiems yra tekę perpilti kraują. „Žmonės į šį dalyką žiūri jautriau ir atsakingiau, jeigu tai paliečia jų artimuosius. Tokiems žmonėms norisi pagelbėti. Jaunimas yra šiaip geresnis. Jie kraują dovanoja iš altruistinių paskatų, norėdami padaryti kažką gero. Būna taip, kad jaunimas vieni kitus paragina“,- sakė gydytoja. Nors „Kraujo donorystės centras“ propaguoja nemokamą donorystę, bet vis tik daugiau norinčiųjų duoti kraujo yra už pinigus. Gydytoja mano, kad nemokamai kraujo duodantys žmonės yra labiau sąmoningi. „Tokių žmonių kraujas vis tik yra saugesnis. Žmogus pasiryžęs tam dalykui nebandys nuslėpti susirgimų, išsisukinėti“,- sakė gydytoja. Mokamiems kraujo donorams yra mokama 40 litų kompensacija. Tai kompensacija, kuri skiriama už kelionę, maistą. Beje, anksčiau donorams už kraują buvo mokama 70 ir daugiau litų kompensacija.

Lietuvos Respublikos įstatymuose neatlygintiniems donorams yra suteikiamas Garbės donoro vardas. Šis vardas suteikiamas tiems piliečiams, kurie ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davė kraujo arba 200 kartų kraujo plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvauja donorystės veikloje. Garbės donoras turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją.

Laukiami tik sveiki donorai

Gydytoja D. Satkauskienė tvirtino, jog laukiama visapusiškai sveikų žmonių. Žinoma, tarp norinčiųjų duoti kraujo pasitaiko netinkamų donorų dėl savo sveikatos. Pirminė donorų atranka vyksta specialiai jiems skirta anketa. Joje yra pažymėtos tam tikros susirgimo grupės. Potencialūs donorai atsakydami į anketoje pateiktus klausimus pateikia informaciją apie savo sveikatą. Kraujo donorais gali būti žmonės nuo 18 iki 65-erių metų. Kraujo donorai turi sverti ne mažiau nei 50 kg. „Jaunos, gražios mergaitės turėtų sverti bent 55 kg. Yra imamas standartinis 450 ml kraujo kiekis. Ne kiekvienas tai gali atlaikyti“,- pridūrė gydytoja. Ji priminė, kad donoras, atėjęs duoti kraujo, turi būti pavalgęs, pailsėjęs, išsimiegojęs.

Žinoma, kraujo donorais negali būti sergantieji inkstų, plaučių, kepenų, galvos traumų ligomis. Taip pat persirgus virusiniu hepatitu B ir C, ŽIV bei sifiliu. „Kraujo duoti negalima menstruacijų metu. Jeigu neseniai buvo verti auskarai ar daryta tatuiruotė, reikia palaukti pusę metų“,- sakė gydytoja D. Satkauskienė. Jos teigimu, kraują dažniau duoda moterys, o ne vyrai.

Įdomumo dėlei

Iš donoro paimtas kraujas yra ištiriamas ir nuo paėmimo dienos jis laikomas 36 dienas. Paprastai visą kraują spėjama panaudoti. Pasak gydytojos D. Satkauskienės, išskirti kažkurios vienos grupės , kurios trūksta labiausiai - negalima. Būna taip, kad kartais vieną dieną trūksta vienos grupės, kitą dieną kitos kraujo grupės.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog I grupės kraujas tinka visoms kitoms kraujo grupėms. Tačiau gydytoja tai paneigė, nes kraujas yra perpilamas atitinkamos grupės kraujui. Paklausta, ar teisybė, kad dažnai kraujo duodantis donoras pripranta prie šios procedūros ir jam reikia nuolat, grubiai tariant, „nusileisti“ kraują, atsakė: „Tai nėra pripratimas. Bet organizmas turi įeiti į tam tikrą ciklą. Bet jeigu tu tvarkingai gyveni, neįsijauti į kraujo davimą, tai tokio dalyko nebus“.

Pastaruoju metu kas mėnesį Šakiuose kraujo duoti ateina kdaugiau nei 20 kraujo donorų. Beveik visi jie kraują duoda už pinigus.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos