Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina tėvus, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojus ir žiniasklaidą griauti mitus ir pasirūpinti šios ūmios virusinės ligos prevencija, nes vėjaraupiai yra viena dažniausių vaikų infekcinių ligų. Pernai Lietuvoje buvo registruoti 12 698 šios ligos atvejai iš jų net 12 120 susirgimų buvo diagnozuota vaikams iki 18 metų amžiaus.

Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ši liga paprastai prasideda nespecifiniais požymiais – karščiavimu ir silpnumu. Virusas plinta oro-lašeliniu keliu, kai sergantysis kosti, čiaudo, kalba arba tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga daug sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems šia liga, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės ryšiams su visuomene Daivos Klimavičienės, nuo vėjaraupių rekomenduojama skiepytis visiems anksčiau nesirgusiems asmenims, nuo vienerių metų amžiaus. Skiepai nuo vėjaraupių kol kas nėra apmokami iš valstybės lėšų, todėl tėveliai, norintys paskiepyti savo vaikučius, turi patys susimokėti. Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vis dar gajus mitas, kad vėjaraupiais geriau persirgti nei skiepytis, tačiau ir persirgus išlieka tikimybė susirgti antrąjį kartą. Tuomet vaikas gali susirgti juostine pūsleline. Išvengti šios ligos galima pasiskiepijus vakcina, kuri apsaugo nuo įprastinės klinikinės vėjaraupių eigos.

 
Tiesa ir mitai apie vėjaraupius:

1. Mano vaikas gali ir nesusirgti vėjaraupiais.
Netiesa. Ši infekcija tokia laki, kad beveik visa visuomenė ja perserga. Kuo vyresnis vaikas suserga, tuo sunkesnė yra ligos eiga
2. Vėjaraupiai – labai paprasta vaikiška liga.
Netiesa. Visų pirma, dėl šios ligos vaikas ilgai turi būti namuose (apie 10 dienų), o tai labai sutrikdo šeimos socialinį gyvenimą. Kita vertus, liga gali komplikuotis į odos infekciją (gali likti randai), plaučių uždegimą, centrinės nervų sistemos sutrikimus (pažeidžiamos smegenėlės, sutrinka eisena, gali būti insulto priežastis).
3. Jei vaikas serga vėjaraupiais, tai tik mūsų asmeninė problema.
Netiesa. Šeima nukenčia nuo infekcijos dėl izoliacijos, vaikas apie 10 dienų kenčia varginančius ligos simptomus. Jūs galite užkrėsti šalia gyvenančią nėščiąją, suaugusįjį, kuris dar nepersirgo, arba vaiką, kurio imuninė sistema silpna – o šiems asmenims ligos eiga gali būti ypač sunki.
4. Jei vaikas sirgo vėjaraupiais natūraliai, tai antrą kartą jau nebesusirgs.
Netiesa. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 15% asmenų, persirgusių vėjaraupiais natūraliai, imunitetas nesusidaro. Todėl jiems išlieka rizika susirgti vėjaraupiais antrą kartą.
5. Vakcina nuo vėjaraupių nėra pakankamai ištirta.
Netiesa. Tai viena labiausiai ištirtų vakcinų, kurios klinikinių tyrimų patirtis siekia 25m. trukmę.
6. Vakcina nuo vėjaraupių nėra efektyvi.
Netiesa. Nėra efektyvesnės priemonės kaip skiepijimas. Vakcinos efektyvumas siekia 88%-90%, o kol kas efektyvesnės apsaugos nėra.
7. Vėjaraupiais geriau persirgti natūraliai.
Persirgus vėjaraupiais natūraliai, virusas visą gyvenimą išlieka nerviniuose ganglijuose (mazguose) ir bet kada gyvenime gali pasireikšti kita liga – juostine pūsleline. Tai labai skausminga ir sunkiai pasiduodanti gydymui liga. Paskiepijus virusas ganglijuose neapsigyvena, todėl rizika susirgti juostine pūsleline yra labai maža.
8. Pasaulyje nėra skiepijama nuo vėjaraupių.
Netiesa. Nemažai šalių šią vakciną turi įtraukę į savo kalendorius ir ją kompensuoja valstybė. Prieš keletą metų dar užtekdavo skiepyti viena vakcinos doze, tačiau, didėjant skiepijimo apimtims, vėliau sutinkamas natūralsu virusas ir todėl paskutinėse gydytojų rekomendacijos jau rekomenduojama įskiepyti dvi šios vakcinos dozes, kad  būtų užtikrinta maksimali apsauga.