Gintarė MARTINAITIENĖ

Jau septintus metus lietuviams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, vykstant į 31 Europos valstybę išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ji suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą kitoje šalyje. Tačiau lietuvaičiai, tarp jų ir Šakių rajono gyventojai šia kortele naudojasi vangiai.

Nuotr. Per praėjusius metus šakiečiams buvo išduotos 374 Europos sveikatos draudimo kortelės.

ykstantiems atostogauti, dirbti ar mokytis į visas Europos Sąjungos valstybes, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją bei Šveicariją, Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja būtinąją medicininę pagalbą, susirgus ar patyrus traumą. Ji užtikrina galimybę gauti tokias pat valstybinės sveikatos priežiūros paslaugas, kokias gauna tos šalies piliečiai, pavyzdžiui, gydytojo konsultaciją, vaistinės, ligoninės ar sveikatos centro paslaugas. Prireikus medicininės pagalbos šalyje, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos, turintiems ESDK, už gydymo paslaugas mokėti nereikės arba jos bus kompensuojamos grįžus į savo šalį. Nors tam tikrų niuansų irgi yra.

 
Lietuvoje nepopuliarios

Europos sveikatos draudimo kortelė pradėjo galioti nuo 2004 m. birželio mėnesio. Tačiau ir dabar, praėjus tiek laiko po šios naujovės įvedimo, kortelių skaičius kiekvienoje šalyje ženkliai skiriasi. Pavyzdžiui, Kauno teritorinė ligonių kasa per 2010 metus išdavė 4268 Europos sveikatos draudimo korteles Marijampolės apskrityje gyvenantiems žmonėms. Šakiuose tokių kortelių per praėjusius metus išduota 374, Vilkaviškyje – 648, Marijampolėje – 3246. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje šių kortelių išduodama 5 – 6 procentams Lietuvos piliečių. Tuo tarpu visų šalių, kuriose išduodamos ESDK, vidurkis siekia 36 proc. Europos sveikatos draudimo kortelės populiariausios Lichtenšteine, Šveicarijoje, Italijoje ją turi daugiau nei 97 proc. gyventojų. Tuo tarpu Rumunijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje šia kortele naudojasi mažiau nei 2 proc. piliečių. Manoma, kad pagrindinė tokio skirtumo priežastis - kortelės išdavimo būdai. Kai kuriose šalyse Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama kartu su nacionaline sveikatos draudimo kortele arba integruojama į ją, o kitose, taip pat ir Lietuvoje, norint ją gauti, reikia rašyti papildomą prašymą.

Lietuvoje kortelė išduodama Teritorinėse ligonių kasose nemokamai visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, pateikus prašymą. Visose valstybėse narėse kortelės išdavimo tvarka nustatoma atskirai. Nors Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama nacionaline kalba, ji turi bendrą dizainą, todėl lengvai atpažįstama visose valstybėse.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kortelė nepadengia sveikatos priežiūros išlaidų kitoje šalyje, kai vykstama gydytis prieš kelionę patirtos ligos ar traumos. Be to, jei ligą ar traumą planuojama gydytis privačioje klinikoje, kortelė išlaidų taip pat nekompensuos, todėl papildomai verta turėti kelionių draudimą.

Teritorinė ligonių kasa informuoja, kad, atsižvelgiant į apdraustųjų sveikatos draudimo kategorijas kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Svarbu žinoti, kad asmenys, pasinaudoję turima kortele, nebūdami apdrausti privalomuoju draudimu arba praradę tokį apdraustojo statusą, turės grąžinti į PSDF biudžetą lėšas, kurias Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už jiems suteiktą būtinąją pagalbą.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Česlovas Grencevičius pabrėžia, kad svarbu pasidomėti šalies, į kurią planuoja žmogus vykti, sveikatos apsaugos sistema. Sveikatos sistemos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kiekvienoje ES šalyje gerokai skiriasi: kai kuriose šalyse valstybinė sveikatos apsaugos sistema atlygina visas asmens sveikatos priežiūros išlaidas, kitose – dalį tenka mokėti patiems pacientams ar privačiai jų draudimo įmonei. Valstybinio sveikatos draudimo lėšomis apmokama būtinoji medicinos pagalba ES šalyse teikiama pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. Jeigu šalyje narėje už būtinąją medicinos pagalbą taikomos paciento priemokos, tai primokėti teks ir jums. Šių priemokų Lietuvos ligonių kasos nekompensuoja. Be to, užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasa ar kita kompetentingąja institucija. Jeigu mūsų šalies pilietis kreipsis būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudarė, už paslaugas teks mokėti pačiam. Iš PSDF biudžeto lėšų neapmokamos ir transporto išlaidos, jeigu dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tektų skubiai grįžti namo.