Gintarė MARTINAITIENĖ

Gegužės 12-ąją minima Tarptautinė slaugytojų diena. Apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena bei su kokiomis problemomis susiduria mūsų rajono slaugytojai, kalbamės su vyriausiąja slaugos administratore Danute Duobiene. Nors jau pokalbio pradžioje ji pabrėžia, jog yra ir problemų, tačiau prieššventinę dieną nešventiškai kalbėti neišeina.

Nuotr. Vyriausioji slaugos administratorė D. Duobienė pripažino, kad darbuotojų migracija juntama ir mūsų rajone.

Visos Lietuvos problema

D. Duobienė ligoninėje dirba 45-erius metus, nuo 1977 metų - šiose pareigose. Paklausta apie problemas, pašnekovė pripažįsta, kad minint profesinę šventę nešventiškai kalbėti nelabai gražu, bet nuo to, kas mus supa, su kuo susiduriame kiekvieną dieną, taip pat nepabėgsime. „Mūsų darbui pirmiausiai didelę įtaką daro socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai. Atsivėrus Europos sienoms, darbuotojų emigracija juntama ir mūsų ligoninėje“, - teigė D. Duobienė. Viena slaugytoja jau išvykusi, dvi tai žada padaryti artimiausiu metu, o trumpesniam laikui, tai yra, vienam- trim mėnesiams išvyksta ir daugiau. „O ką daryti, - retoriškai klausė pašnekovė, - jei mūsų šalyje slaugytojos darbas, nors ir labai sunkus, nėra vertinamas ir gerai apmokamas. Sakyčiau, jog atlyginimas už darbą, kuris reikalauja tiek dvasinių, tiek fizinių ir moralinių jėgų tiesiog neadekvatus“, - mintimis dalijosi D. Duobienė. Be to, dažniausiai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai šeimoje dirba viena moteris, negana to, yra vieniša ir išlaiko vaikus. „Nei skatiname išvykimo, nei draudžiame, tiesiog tai visos Lietuvos problema, su kuria susiduria ir mūsų rajonas“, - teigė pašnekovė. Kiek žinoma, į užsienį išvykusių slaugytojų darbo užmokestis nuo Lietuvoje dirbančių specialisčių skiriasi net apie keturis – penkis kartus.

 
Įvertinimas - susikalbėjimas

Tad kas gi slaugytojo darbe svarbiausia? Šakių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė sako, jog didžiausias pasiekimas – slaugytojo ir paciento susikalbėjimas. Be to, kaip kalbėjo specialistė, žinant savo pareigas, įstaigoje skatinamas komandinis darbas, didelis dėmesys skiriamas kvalifikacijos kėlimui. Keičiasi ir tobulėja technologijos, tad kvalifikacijos kėlimas neišvengiamas. „Smagu ir tai, kad gražėja ne tik pastato išorė, bet ir vidus. Gerinamos darbuotojų darbo sąlygos, komfortabiliau jaučiasi pacientai“, - akcentavo D. Duobienė. Tuo pačiu ji pridūrė, kad savame krašte pranašu nebūsi, bet mikroklimatas, kaip tikino pašnekovė, jų įstaigoje tikrai geras. „Svarbus susikalbėjimas, pagarba, žmogiškumas, o šie dalykai pas mus tikrai yra. Daug ką pasako ir tai, kad iš kitų vietovių į mūsų ligoninę atvyksta dirbti nauji specialistai, kiti domisi šiomis galimybėmis. Ne kartą teko girdėti gražius atsiliepimus ne tik apie aptarnavimą, bet ir apie gerą maitinimą, darbuotojų kvalifikaciją“, - teigė vyriausioji slaugos administratorė.  

Kokiomis nuotaikomis slaugytojai pasitinka savo profesinę šventę bei kokias perspektyvas mato ateityje? D. Duobienė sako, jog Slaugytojų diena minima 22 metus ir jau yra tapusi gražia tradicija. Tarp bendravimo su pacientais, įprasto, nors ir sunkaus darbo svarbu stabtelti, apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti pasiektais rezultatus. Be to, kad ir kaip sunku kartais būtų, reikia dirbti toliau, stengtis dėl pacientų ir tobulėti profesine prasme. Iš viso šiuo metu ligoninėje dirba daugiau nei 300 žmonių. Iš jų 104 yra slaugytojai.