baneris leidinys

agurkaiPastaruoju metu gausu prieštaringų pranešimų apie grėsmę užsikrėsti ūmius susirgimus sukeliančia bakterija E. coli. Jos plitimo kelią, sietą su šviežiomis daržovėmis, maisto saugos specialistai atmetė kaip nepagrįstą. Nors Lietuvoje šios bakterijos sukeltų susirgimų neregistruota, specialistai ragina atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.

Nuotr. Ūmius susirgimus sukeliančios bakterijos plitimo kelias buvo siejamas su agurkais, kitomis daržovėmis, tačiau specialistai šį teiginį atmetė.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos užtikrina, kad nuogąstauti dėl Europos Sąjungoje ir ypač Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių kokybės nėra pagrindo. Tikinama, kad šalys narės akylai stebi šviežių vaisių ir daržovių tiekėjus, reguliariai tikrina potencialiai rizikingų produktų saugą visoje tiekimo rinkai grandinėje „nuo lauko iki stalo“. Visgi vartotojų nepasitikėjimas lėmė tai, kad šviežių vaisių ir daržovių vartojimas Europos Sąjungoje sumažėjo net 25 proc.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje produktų saugai, ypač tiems produktams, kurie skirti vartoti termiškai ar kitu būdu neapdorojus, skiriamas didelis dėmesys. Vokietijos R. Kocho institutas, kuris yra nacionalinis užkrečiamų ligų tyrimo centras, rekomenduoja vartoti tik termiškai apdorotus produktus.
 
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nors E. coli sukeltų susirgimų, susijusių su protrūkiu Vokietijoje, mūsų šalyje iki šiol neužregistruota, tačiau visuomenė raginama ypač atidžiai laikytis maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių. Pasireiškus kraujingos diarėjos (viduriavimo) simptomams, patariama neatidėliotinai kreiptis į gydymo įstaigą.

Apie padidėjusį susirgimų skaičių, kurį sukėlė E. coli bakterijos, gaminančios toksiną, Vokietija pranešė gegužės 22 dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iš viso šioje šalyje iki birželio 5 d. užregistruota 630 hemolitinio ureminio sindromo (toliau – HUS) ir 1601 enterohemoraginės E. coli (toliau – EHEC) atvejų. Atitinkamai užregistruota 15 mirties atvejų dėl HUS ir 6 dėl EHEC.

Susirgimai, susiję su šiuo protrūkiu Vokietijoje, užregistruoti ir kitose Europos šalyse (Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje). Iš viso Europoje iki birželio 5 d. užregistruota 661 HUS (iš jų 16 mirties) ir 1672 EHEC (iš jų 6 mirties) atvejai.

Nors E. coli sukelti susirgimai dažniausiai pasireiškia vaikams, šio protrūkio metu dažniausiai serga suaugusieji, iš kurių du trečdaliai yra moterys. Iki šiol tiksli protrūkio priežastis ir infekcijos perdavimo veiksniai nėra nustatyti, tačiau atliekami intensyvūs tyrimai.

E. coli – tai bakterija, kuri įprastai randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis. Tačiau kai kurios E. coli padermės gali gaminti toksiną, ir yra vadinamos enterohemoraginėmis E. coli (EHEC) arba šiga toksiną / verotoksiną gaminančiomis E. coli (STEC, VTEC). Toksinas sukelia viduriavimą su krauju, kai kuriais atvejais – ūmų inkstų pakenkimą.

Enterohemoragine E. coli (EHEC) galima užsikrėsti vartojant užkrėstą maistą ar po kontakto su gyvūnais. Tolesnis plitimas nuo žmogaus žmogui galimas tarp artimą sąlytį turinčių asmenų (šeima, vaikų ugdymo įstaiga ir pan.). Ankstesnių infekcijos protrūkių metu infekcijos perdavimo veiksniai buvo įvairūs maisto produktai: nepakankamai termiškai apdorota jautiena ir kita mėsa, nepasterizuotas pienas, šviežios daržovės (agurkai, špinatai, salotos), nepasterizuotos obuolių sultys, sūris.

Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis yra rekomenduojamos tinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklės: plauti rankas su muilu, kruopščiai nuskalauti ir nusausinti vienkartiniu ar švariu medžiaginiu virtuviniu rankšluosčiu prieš ruošiant, patiekiant maistą ar valgant, pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes, po to, kai buvo liečiamos žalios daržovės ar mėsa, po to, kai buvo liečiami gyvūnai ar lankomasi jų laikymo vietose, po to, kai buvo tvarkomos naminių gyvūnų fekalijos. Kalbant apie tam tikras priemones ruošiant maistą, specialistai rekomenduoja, jog jei žmogus vemia ar viduriuoja, jis neturėtų ruošti maisto, mėsa turėtų būti vartojama maistui prieš tai ją tinkamai termiškai apdorojus, vaisius, šaknines daržoves rekomenduojama nulupti ir nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu, visos daržovės turi būti kruopščiai plaunamos po tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač jei bus valgomos termiškai neapdorotos, mėsos ir daržovių terminis apdorojimas sunaikina galimus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus (virusus, bakterijas, taip pat turi būti vengiama kryžminės taršos ruošiant maistą, t. y. bakterijų nuo žalių maisto produktų patekimo į jau paruoštus vartoti patiekalus, pavyzdžiui, naudojamos atskiros pjaustymo lentelės žaliai ir virtai mėsai, ir t. t.

„Draugo“ inf.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos