baneris leidinys

kompValstybinės ligonių kasos interneto svetainė (www.vlk.lt) pasipildė nauju skyreliu, kuriame galima pasitikrinti, ar esi apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Dabar kiekvienas šalies gyventojas skyrelio „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“ skiltyje „Draudžiamojo paieška“ įrašęs asmens kodą arba draudžiamojo asmens identifikacinį kodą (DIK), gali pasitikrinti, ar yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tokia galimybė atsirado praėjusių metų pabaigoje Valstybinei ligonių kasai pradėjus eksploatuoti Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą.

Draudžiamųjų registras yra informacinė sistema, kurioje ne tik registruojami draudžiamieji, bet ir nustatomas asmens apdraustumas bei apdraustumo galiojimo laikotarpiai, klasifikuojami apdraustieji. Šiame registre registruojami visi Lietuvos gyventojai – Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, užsienio šalių (ES ir kitų šalių) piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai (įskaitant valstybės globojamus užsieniečius). Iš registro išregistruojami asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos. Asmenys atvykę į Lietuvą ir deklaravę atvykimą bei gyvenamąją vietą į šį registrą tuoj pat įtraukiami. Registro duomenys nuolat atnaujinami.
pinigaiPagal įstatymą, nuo ateinančių metų sausio 1 dienos viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų algos pastovios dalies dydį turi nustatyti steigėjas, tai yra savivaldybė. Rajono taryba paskutiniajame posėdyje tai ir padarė. Patvirtinus naujus koeficientus, daugelio vyriausiųjų gydytojų atlyginimai didės.

Pagal naująjį įstatymą, kurį dar vasarą priėmė Seimas, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų algas sudarys kintamoji ir pastovioji dalys. Pastarąją paskutiniajame tarybos posėdyje nustatė rajono taryba, kaip to reikalauja įstatymas, pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš koeficiento. Stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų vadovų atlyginimų koeficientas nustatomas pagal teikiamų paslaugų lygį, ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų – pagal vidutinį darbuotojų skaičių.

Savivaldybės gydytoja Daina Bagdonienė tarybos posėdžio metu patikino, kad mūsų rajone patvirtinus koeficientus daugelio medicinos įstaigų vadovų darbo užmokestis šiek tiek didės. Labiausiai, pasak jos, kils Šakių ligoninės vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio atlyginimas – nuo 3660 iki 5400 litų. Ligoninė yra rajoninio lygmens, tad ir koeficientas yra didžiausias – 12. Pavyzdžiui, Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Rimos Laukaitienės darbo užmokestis netgi sumažės – nuo 3172 iki 3150 litų. Kaip yra nurodę viešųjų įstaigų vadovai, mūsų rajono gydymo įstaigose daugiausiai dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų. Tad jų algos koeficientas yra 7. Jei dabar daugelis vadovų gaudavo daugiau nei 2 tūkst. litų, tai pagal naująją skaičiavimo tvarką jų darbo užmokestis bus šiek tiek didesnis nei 3 tūkst. litų. Iki dešimties darbuotojų dirba ir mažiausiai algos didės tik Lekėčių, Kriūkų ir Plokščių ambulatorijose.
vaikaiPraėjusį ketvirtadienį Jaunimo kūrybos ir sporto centre entuziastingai buvo užbaigtas metus tęsęsis projektas „Be tabako“, kuriame dalyvavo aštuonios rajono mokyklos. Septintokai mokėsi sveikiau gyventi, diskutavo apie žalingų įpročių žalą.

Nuotr. Susumavus visus rezultatus, pirmąją vietą iškovojo Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla.

Visuomenės sveikatos biuras, vadovaujamas Viktoro Lebedžinsko, šį projektą organizuoja antrus metus ir džiaugiasi, kad šiais metais jis pavyko daug geriau nei pernai.

Iš viso projekte dalyvavo aštuonių rajono mokyklų septintokai: Lukšių V. Grybo ir Kudirkos Naumiesčio gimnazijų, Šakių „Varpo“, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Plokščių vidurinių ir Kidulių bei Sudargo pagrindinių.
Projekto įgyvendinimo metu mokiniai lankėsi sporto klube „Audra“, bendravo su sportininkais, susitiko su klubo vadovu bei treneriu Kęstučiu Smirnovu. Mokyklose biuro specialistai moksleiviams pasakojo apie sveiką gyvenseną, tabako bei kitų psichotropinių medžiagų žalą. „Norėjome, kad mokiniai suprastų, jog yra pasirinkimo galimybė ir, kad nevartodami alkoholio ar nerūkydami, jie gali gyventi sveikiau“, - pasakojo visuomenės sveikatos specialistė Edita Zubrickienė.
Marijampolės apskrityje lapkričio 28 - gruodžio 4 dienomis sergamumo rodiklis, lyginant su ankstesne savaite, šiek tiek išaugo.

Didžiausias susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius registruotas Marijampolės savivaldybėje – 479. Šakių rajone registruoti 123, Vilkaviškyje – 158, Kalvarijoje – 63, Kazlų Rūdoje – 65 susirgimai.

Kazlų Rūdos savivaldybėje registruotas vienas gripo atvejis.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Kaune. Lyginant dviejų paskutinių savaičių sergamumo duomenis, jis didėja beveik visoje šalyje.

„Draugo“ inf.
ligaBeveik pusė lietuvių su peršalimu linkę kovoti derindami įprastą gydymo būdą – cheminius vaistus ir liaudies patarimus. 27 procentai apklaustųjų ligą bando įveikti kliaudamiesi vien senolių išmintimi. 11 procentų pirmenybę teikia homeopatiniams preparatams. Tokia pat dalis dalyvavusiųjų apklausoje peršalimo visai negydo.

Susirgus peršalimo ligomis, medikai paprastai pataria vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančių preparatų, atsikosėjimą lengvinančių ar nosies gleivinės paburkimą mažinančių medikamentų. Liaudies mediciną propaguojantys asmenys tvirtina, jog gulint ligos patale, labai svarbu gerti kuo daugiau šiltų skysčių: aviečių, čiobrelių, liepų žiedų ir kitų žolelių arbatų, skalauti gerklę bei nosį sūriu ar jūros vandeniu, kojas mirkyti karštose vonelėse, valgyti citrinos su medumi, imbiero šaknies, česnako – tai esą padeda kovoti su liga, stiprina organizmą, didina jo atsparumą. Yra manančiųjų, jog žmogaus organizmas visas ligas turi nugalėti pats – pagalba reikalinga tik išskirtiniais atvejais, kai ligą lydi komplikacijos.

Specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių peršalimo gydymą patiki ne vien tradicinei medicinai, bet ieško alternatyvių gydymosi būdų: prisimena močiučių patarimus, domisi žoliniais ar homeopatiniais preparatais. Kai sergamumas peršalimu ar gripu itin padidėja, tampa populiarios natūralios profilaktinės imunitetą stiprinančios priemonės: medikamentai, savo sudėtyje turintys česnako ar alavijo, vitamino C, greipfrutų sėklų, granatų ekstraktai ir pan.

Kaip tikina „Camelia“ tinklo vaistininkė Birutė Turovienė, pastaruoju metu itin padidėjęs susidomėjimas natūraliais, ekologiškais vaistiniais preparatais rodo, jog žmonėms ne vis vien, ką jie vartoja, kaip vaistai veikia jų organizmą.

„Draugo“ inf.
danylaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Pasibaigus ramiam, ganėtinai šiltam rudeniui ir prasidėjus darganotai žiemai padidėja rizika susirgti peršalimo ir nekitomis ligomis. Šiandien dažnas mūsų renkasi natūralius produktus, galinčius padėti įveikti pirminius sveikatos sutrikimus. Tad šįkart su ilgamečiu bitininku Jonu Danyla kalbame apie visiems gerai žinomą medų bei jo išsirinkimą.

Nuotr. Šakietis bitininkas J. Danyla ragina žmones atidžiau žiūrėti, kokį medų perka.

Medus – ir maistas, ir vaistas

Pokalbį apie lietuviško medaus kokybę inicijavęs ilgametis bitininkystės žinovas šakietis J. Danyla tvirtina, kad medus jau nuo seniausių laikų buvo vartojamas ne tik maistui, bet ir medicinoje. Senovės lietuvių mitologijoje bitės buvo vadinamos šventais Dievo vabalėliais, o jų naikinimas buvo laikoma nuodėme ir už tai buvo baudžiama. Menama, jog senovėje ypač buvo vertinamas medus ir vaškas. Šiandieniniame pasaulyje egzistuoja daug platesnis požiūris į darbščiųjų bitelių suneštą produkciją. Populiarūs įvairūs bičių produktai: medus, vaškas, pikis, bičių pienelis, bičių nuodai, žiedadulkės, bičių duona, iš kurių gaminami vaistiniai preparatai. „Bitės – entomofilinių žemės ūkio augalų žiedų apdulkintojos. Be bičių neapsieina  ir mokslas, jos – gamtos užterštumo indikatoriai“, - atkreipia dėmesį jau 40 metų bitininkyste užsiimantis J. Danyla.
radisauskieneGintarė MARTINAITIENĖ

Jau daugelį metų Lekėčiuose nėra vaistinės, bet dėl to nesumažėja vaistų ar kitokių medikamentų poreikis. Nors buvo sužibusi viltis, kad prekybos vaistais ambulatorijoje imsis bendruomenės slaugytoja, tačiau niekas nepanoro papildomo darbo. Tad kai kuriems gyventojams ir toliau teks sukti galvą, kaip įsigyti vaistų. Tačiau ne visose seniūnijose susiduriama su tokiomis problemomis.

Nuotr. Gydytoja I. Radišauskienė tikino, kad ambulatorijoje nėra žmogaus, galinčio užsiimti medikamentų prekyba.

Vaistinė nebūtų pelninga

Lekėčiuose vaistinės nėra daugelį metų ir, atrodo, ne visi gyventojai nori su tuo susitaikyti. Yra tokių, kuriems įsigyti reikiamų medikamentų nepatogu vykti nei į Šakius, nei į Kauną. Gal net ne tai, kad nepatogu, tiesiog ne visi turi tokias galimybes. Ypač sudėtinga reikiamais vaistais apsirūpinti Pavilkijo ir Novaraisčio gyventojams, kur susisiekimas itin prastas. Be to, ir Lekėčių seniūnijoje gyvena vis labiau senstanti visuomenė. „Ar išvis kam reikalingas senas žmogus, kuris net vaistų, ten kur gyvena, negali nusipirkti?“ - teiravosi viena senyvo amžiaus lekėtiškė.
Marijampolės visuomenės sveikatos centras praneša, kad pastarosiomis savaitėmis šiek tiek išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Didžiausias sergamumas registruotas Marijampolės savivaldybėje – 457 susirgusieji. Kitose savivaldybėse nustatyta mažiau ligos atvejų: Šakių rajone – 92, Kazlų Rūdoje – 70, Kalvarijoje – 62, Vilkaviškyje – 166. Gripo atvejų praėjusią savaitę neregistruota. Ankstesniąją savaitę nustatyti keturi gripo atvejai. Du iš jų - Šakių rajone.

Lietuvoje daugiausiai sergančiųjų yra Kauno apskrityje.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos