baneris leidinys

erkesNors jau atvėso orai, o vasara, rodos, seniai baigėsi, neapsigaukite - erkių aktyvumo sezonas tęsis iki lapkričio mėnesio. Užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur, tačiau pavojingiausios vietos rajone yra Lukšių seniūnijos Klevinių girininkijos Liepalotų miškai.

Šiais metais  Šakių rajone  kol kas  užregistruoti tik 2  Laimo  ligos atvejai (Marijampolės regione jų būta 20). Liūdnesnė erkinio encefalito statistika, nes mūsų rajone užregistruoti 3 atvejai iš 5, susirgusių Marijampolės regione.

Dažniausiai ligoniai nurodė, kad erkės jiems buvo įsisiurbusios Šakių  rajono, Vištyčio, Kazlų  Rūdos,  Dzūkijos regioniniuose miškuose. Manoma, kad rizikos rajonuose 0,1-5 proc. erkių yra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu.

“Dovanų” galima parsivežti iš visų aplinkinių rajonų, kolektyvinių sodų, paežerių, miškų, parkų. Erkės geriausiai jaučiasi drėgnose, apžėlusiose vietose.  Jos  savo  aukos  tyko  maždaug  70 cm.  aukštyje.
barisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Marijampoliečių Ilonos ir Edmundo Ritmejerių šeimos septynerių metų vokiečių aviganių veislės augintiniui Bariui net du veterinarijos gydytojai nustatė klaidingą ligos diagnozę. Šeimininkai su paskutine viltimi išgelbėti Barį nutarė kreiptis į Baltrušiuose veikiančią Aldonos ir Gintauto Šeškų UAB „Veterinarijos pagalba“. Čia mylimam augintiniui buvo nustatyta tiksli diagnozė. Klinikos veterinarijos gydytojas G. Šeškas pirmą kartą pritaikė puikiai pasiteisinusį netradicinės medicinos gydymo metodą dėlėmis.  

Nuotr. Praėjusią savaitę marijampoliečiai atvežė patikrinti po dėlių seanso pagerėjusios būklės augintinį Barį. Atlikus echoskopinį tyrimą paaiškėjo, kad gydymas dėlėmis pasiteisino.

Klaidingos diagnozės

Prieš septynerius metus marijampoliečiai I. ir E. Ritmejeriai vokiečių aviganių veislės šunelį gimimo dienos proga nupirko dukrai. Jai palikus gimtuosius namus, rūpintis šunimi buvo patikėta  tėvams. „Šis šunelis - dukters palikimas. Ji į užsienį išvažiavo“, - atviravo moteris. Tačiau vasaros pabaigoje namų džiaugsmas - septynmetis Baris pasiligojo. „Baris pradėjo šlapintis su krauju. Šuo pasidarė vangus. Vežėme pas veterinarijos gydytoją Marijampolėje, kuris pasakė, kad šuniui - auglys“, - pasakojo I. Ritmejerienė. Augintinį apžiūrėjęs pirmasis veterinarijos gydytojas gyvūno papilvėje aptiko dviejų kumščių dydžio guzą. Nuvykę pas kitą gyvūnų gydytoją, turėjusį atlikti echoskopinį tyrimą, taip pat išgirdo  diagnozę – auglys. „Veterinarijos gydytojas rekomendavo atlikti operaciją“, - sakė Bario šeimininkė. Mintis apie operaciją ir galimas jos pasekmes marijampoliečius glumino. Išgirdusi antrojo veterinarijos gydytojo verdiktą I. Ritmejerienė prisiminė Šakių rajone, Baltušiuose dirbantį veterinarijos gydytoją G. Šešką. Į jį nutarė kreiptis su paskutine viltimi, kad galbūt čia jų augintinis bus gydomas tinkamai.
alkoholisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Šiandien vienam statistiniam lietuviui tenka 12 litrų išgerto alkoholio per metus, valstybei keliamo pavojaus riba peržengiama pasiekus 7 litrus. Šakių rajono paauglės respublikoje alkoholio išgeria  daugiausiai. Šia tema kalbinti pašnekovai sako, jog reikia skambinti visais įmanomais pavojaus varpais.

Nuotr. Lietuviai jau seniai peržengė maksimalią alkoholio suvartojimo ribą. Deja, didžiosios parduotuvės dažnai pirkėjus vilioja nemenkomis alkoholinių gėrimų nuolaidomis.

Aktuali problema

Kalbėti apie alkoholio vartojimą paskatino šiemet itin dažnai rajone įvykstantys šiurpūs nusikaltimai, kurie, dažniausiai buvo padaryti apsvaigus nuo svaiginamųjų medžiagų. Šakiuose jau tryliktus veiklos metus skaičiuojančios anoniminių alkoholikų grupės „Feniksas“ narė Janina (vardas pakeitas) tikino, jog dėl alkoholizmo reikia skambinti visais įmanomais pavojaus varpais. Vienuolika metų blaiviai gyvenanti Janina mano, jog alkoholio vartojimas visuomenėje nepaliaujamai auga. „Žlugdoma tauta ir valstybė. Viskas vykdoma sąmoningai. Kiek tenka domėtis tuo, tai yra baisi Dievo rykštė. Žmonės nemąsto, negalvoja“, - teigė pašnekovė. Moteris įsitikinusi, kad visos nelaimės įvyksta tik dėl alkoholio. „Tai yra labai didelė problema. Niekas neinformuoja, koks yra alkoholio poveikis, kiek jis turi nuodų, narkotikų. Ypatingai alus, kaip bebūtų keista, yra didelis nuodas. Bet mes nieko nežinome, mūsų niekas apie tai neinformuoja“, - tvirtino Janina, įsitikinusi, kad visuomenėje ypač trūksta tiesiog elementarios informacijos. Didžiausios rajone Šakių seniūnijos ilgametis seniūnas Alfonsas Jakas, paklaustas, ar pastebima, jog visuomenėje dažnėja atvejų, kai nusigeria žmonės, nuramino ir patikino, jog to tikrai nėra. Esą didesnės alkoholizmo bėdos kamuoja pavienius asmenis ar šeimas.
prostataSandra JUŠKAITĖ

Šakių rajono savivaldybėje rugsėjo 11 dieną lankėsi Prostatos vėžio prevencijos labdaros ir paramos fondo atstovai. Buvo nuspręsta, kad nuo rugsėjo 24 dienos Šakių rajono vyrai galės ateiti pasitikrinti dėl klastingos ligos – prostatos vėžio. Mūsų rajonas – aštuntasis regionas, kuriame lankėsi fondo atstovai.

Nuotr. Prostatos vėžio prevencijos labdaros ir paramos fondo prezidentas Gediminas Žižys akcentavo, kad Šakių rajonas yra geriausius rezultatus rodantis regionas Lietuvoje.

Vyrai tikrintis nemėgsta

Meras Juozas Bertašius padėkojo atvykusiems svečiams už rūpinimąsi Šakių rajono vyrų sveikata ir už tai, kad yra vykdoma graži misija. Meras,  kaip visada negailėjo gražių žodžių kalbėdamas apie  Šakių rajoną. „Kadangi Zanavykų kraštas yra labai gražus, švarus, todėl ir mūsų vyrai yra sveiki“, − pasakojo meras. Pasak jo, vyrai, priešingai nei moterys, pas daktarus eina vangiai, pas juos apsilanko tada, kai jau nebepaeina ar nebeištveria skausmo.
plaukaiSandra JUŠKAITĖ

Jei vaikui niežti galvą, nebūtinai gali reikšti, kad jam netinka šampūnas. Tai gali būti parazitinės ligos – pedikuliozės (utėlėtumo) požymis. Jei vaikas turi utėlių dar nereiškia, kad jo neprižiūri tėvai ar jis nesilaiko higienos reikalavimų. Pedikuliozės atvejų ypač padaugėja rudenį ir pavasarį.

Mokslo metai su pedikulioze

Vos tik prasidėjus naujiems mokslo metams ir vaikams grįžus į mokyklos suolus, gražiai prasidėjusia mokslų metų pradžia tenka džiaugtis ne visiems. Iš mokyklos ar darželio vaikas namo gali grįžti su galvoje įsiveisusiais parazitais – utėlėmis, kurioms įsiveisti vaiko galvoje gali užtekti sekundės laiko.

Rajono darželiuose ir mokyklose yra tam tikra tvarka, pagal kurią, darželio auklėtoja ar mokykloje dirbanti mokytoja, kilus įtarimui, jog vaikas gali turėti utėlių, negali prieiti ir patikrinti vaiko galvos. Tai gali padaryti tik Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai arba, jei mokykla ar darželis pasirašęs sutartį su vaikų tėvais, gali apžiūrėti ir pats auklėtojas.
dapkieneGintarė MARTINAITIENĖ

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, gydytojai ragina tėvelius nedelsti ir kol mokyklos skambutis nesukvietė jų atžalų į klases, pasitikrinti sveikatą. Tuo labiau, kad kiekvienais metais šių patikrinimų metu diagnozuojama naujų sveikatos sutrikimų.

Nuotr. G. Dapkienė teigė, kad profilaktinių patikrinimų metu vaikams vis dažniau diagnozuojami nauji sveikatos sutrikimai.

Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pediatrė Gintarė Dapkienė pripažįsta, kad gyvename greitu tempu ir daugelis dalykų daromi paskubomis ar prisimenant juos tik paskutinę akimirką. „Kad ir kaip būtų keista, vienu iš tų dalykų tampa sveikata, kurios mes linkime vienas kitam kiekviena proga, bet patys ja pasirūpinti atkakliai nenorime“, - tikina medikė. Vasara jau eina į pabaigą, todėl gydytojai ragina sveikatą tikrintis atsakingai. Darželinukus ir mokyklinio amžiaus vaikus iki 16 metų pas gydytoją turi atlydėti tėvai, o vyresnieji pasitikrinti sveikatą jau gali ir savarankiškai.
skalbyklaGintarė MARTINAITIENĖ

Nugirstas pokalbis apie tai, jog Šakių ligoninė gražina tik išorę, tačiau nesirūpina, tiksliau neinvestuoja į pacientų pižamas ir avalynę, paskatino pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų. Senyvo amžiaus moteriškė piktinosi, kad guldant į ligoninę jai atiteko beveik perregima pižama, nekalbant apie ne pirmos jaunystės šlepetes. „Užtat kaip išorė ir kai kurios patalpos blizga. Nelygybė“, - replikavo šakietė.

Nuotr. Skalbykloje dirbanti A. Visockienė pripažino, kad darbo krūvis nemažas – kasdien išskalbiama ir sutvarkoma apie 300 – 360 kg skalbinių.

Problemos nėra

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis paaiškino, kad pacientų drabužiai ir patalpų rekonstrukcija visiškai skirtingi dalykai. Įstaigos vadovas patikino, kad investicija turi duoti bendrą naudą, kaip ir yra su įgyvendintais ligoninės projektais. „Kiek reikia, aprūpiname ir pižamomis, atnaujiname. Nemanau, kad tai yra kažkokia problema. Be to, vis dažniau žmonės nori rengtis ne ligoninės, o savo drabužiais“, - kalbėjo A. Klimaitis paaiškinęs, kad stengiamasi atsižvelgti ir į paciento norus, nepaminant ir ligoninės reikalavimų. Pasak jo, gana margą vaizdą galima išvysti ne tik mūsų, bet ir daugelyje kitų šalies ligoninių. Praėjo laikai, kai žmonės buvo griežtai rengiami tik gydymo įstaigų suteiktais rūbais. Aišku, asmeniniai rūbai turi būti tvarkingi, nuolat keičiami. „Jei žmogų reikia operuoti ar jis jau po operacijos, tai apie asmeninius drabužius negali būti nė kalbos. Nuo sterilumo labai priklauso ir žaizdų gijimas“, - teigė vyriausioji slaugos administratorė Danutė Duobienė.  
brazaitieneAsta GVILDIENĖ

Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis Lekėčių bendruomenės moterų klubas  ir  Paluobių kaimo bendruomenė „Pagirys“ užbaigė europinėmis lėšomis finansuojamą 41 tūkst. litų vertės projektą „Žolininkystė ir sveikos gyvensenos populiarinimas“, pritraukusį nemažą būrį profesionalių lektorių, ekologų, jogos specialistų ir sveikos gyvensenos  propaguotojų. Jie mūsų rajono gyventojams skaitė paskaitas, vedė praktinius užsiėmimus ir padėjo formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Nuotr. V.Brazaitienė žavėjosi lekėtiškių moterų meno pajautimu fotografuojant vaistažoles.

Propagavo sveiką gyvenseną

Pasak Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkės ir projekto vadovės Vaidos Brazaitienės, gyvenant tokioje dėkingoje aplinkoje, kai aplinkui miškai, grynas oras, trykšta natūralūs šaltiniai ir auga gausybė vaistažolių , tiesiog negali nepropaguoti sveikos gyvensenos principų. Pasirodo, kad gerokai prieš šį projektą į Lekėčius buvo kviečiami žinomi sveikos gyvensenos populiarintojai ir jogos specialistai, moterys nuo seno žinojo vaistinių augalų svarbą, juos rinko ir dalijosi receptais. „Galbūt ir toliau sėkmingai būtume ėję ta kryptimi, jei nebūtų išgąsdinusi krizė, jei nebūtų reikėję taupyti pinigėlių, - prasitarė V.Brazaitienė.  – Todėl po dvejų metų pertraukos labai džiaugėmės galimybe per ES lėšomis finansuojamą projektą atgaivinti senąsias tradicijas, prisiminti liaudies medicinos – vaistažolininkystės svarbą, skatinti žmones domėtis ir rūpintis savo sveikata.“

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos