baneris leidinys

Birželio paskutinį penktadienį Kauno savivaldybėje vykusio susitikimo metu penkių rajonų atstovai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacijai pristatinėjo 2013-2015 metais planuojamo įgyvendinti projekto dėl kompleksinės pagalbos teikimo namuose gaires. Tad ar po susitikimo sumažėjo neaiškumų ne vieną klausimą kėlusiame projekte?

Praėjusį penktadienį Kaune vyko projekto pristatymas, kuriame dalyvavo ir mūsų rajono atstovai. Kaip aiškino vicemerė Rima Rauktienė, buvo tikimasi gauti visus atsakymus į kylančius klausimus ir galutinai išsiaiškinti, kaip turės būti vykdomas minėtas projektas. „Iš tikrųjų dar niekas galutinai neaišku. Migla. Reikia labai daug dirbti ir aiškintis. Net neaišku, kiek mes realiai galėtume gauti lėšų, nekalbant apie konkrečių paslaugų teikimo modelį. Vieni labiau linksta į medicininę pusę, kiti į socialinę, o kai kurių savivaldybių atstovai išvis nelabai suprato, kur papuolę“, - po susitikimo kalbėjo mero pavaduotoja. Ji susidarė nuomonę, kad dar pati ministerija aiškinasi ir nori suprasti projekto įgyvendinimo niuansus, tad tai, jog savivaldybėms būtų atsakyta į rūpimus klausimus, nelabai realu. Tad ar privati įstaiga, kaip ir Socialinių paslaugų centras galės rajone teikti kompleksines paslaugas neįgaliesiems namuose? Būtent šis klausimas pastaruoju metu buvo gana dažnai gvildenamas savivaldybės padangėje. R. Rauktienė aiškino, kad niekas nepasakė nei taip, nei ne. Aišku tai, kad už šių paslaugų teikimą atsako savivaldybė. „Tikrai niekur nesame pavėlavę ar kažko nepriėmę, tačiau neaiškumų kaip buvo, taip ir liko“, - sakė vicemerė. Ji neatmetė galimybės, reikalui esant, D. Zaleskienės prašymą svarstyti dar kartą, tačiau kol kas neaišku, kada tai galėtų vykti.  

Paskutiniajame rajono tarybos posėdyje buvo atmestas UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“ prašymas dėl įtraukimo į socialinių paslaugų tiekėjų sąrašą, motyvuojant, kad projektas bus įgyvendinamas tik 2013 – 2015 metais ir jame daug neaiškumų. Tiesa, komiteto posėdžiuose dalyvavusi D. Zaleskienė sakė, kad ambulatorija, nesvarbu, ar projektas bus įgyvendinamas, ar ne, nori teikti ne tik medicinines, bet ir socialines paslaugas. Tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

„Draugo“ inf.
adomaitieneGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių ligoninėje Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba veikia daugiau nei dešimtmetį ir už tai jaučia dėkingumą ligoninės administracijai. Jei ne teigiamas vadovybės požiūris, kaip sako tarnybos gydytoja Lionė Adomaitienė, tikriausiai Šakiai, kaip, pavyzdžiui, Jurbarkas ar kai kurie kiti kaimyniniai rajonai, tokios tarnybos tiesiog neturėtų.

Nuotr. L. Adomaitienė apgailestavo, kad kitų rajonų gydymo įstaigose nėra tinkamo požiūrio į vaiką ir dėl to jis negauna reikiamos pagalbos.


Vieni pirmųjų

Pati pradžių pradžia, kaip prisimena Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos gydytoja L. Adomaitienė, buvo dar 1995 metais, kai ligoninės patalpose buvo įkurtas kineziterapijos kabinetas. Po metų vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio įsakymu patvirtinta konsultacinė sutrikusios vaikų raidos ankstyvosios korekcijos tarnyba, o nuo 1998 metų vasario pabaigos ji vadinasi Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba. „Su vaikais turi dirbti vaikų specialistai, todėl ir norėjome atskirti šiuos du dalykus. Mums pavyko, nes buvo administracijos palaikymas. Kituose rajonuose to nėra, o mes buvome vieni pirmųjų respublikoje“, - tikino vaikų neurologė L. Adomaitienė. Galbūt todėl kompetentinga septynių skyriaus specialistų komanda sulaukia mažųjų pacientų ne tik iš mūsų, bet ir iš kaimyninių rajonų. „Kartais šiuos dalykus apsunkina apmokėjimo klausimai, tačiau visuomet stengiamės padėti ir gerinti kiekvieno besikreipiančiojo gyvenimo kokybę“, - sakė specialistė. Ji apgailestavo, kad kitose gydymo įstaigose tiesiog nėra tinkamo požiūrio į vaiką, kuris, turėdamas vienokius ar kitokius raidos sutrikimus, turi gauti reikiamą pagalbą.
maudynesŠakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia birželio 6 dieną atliktų rajono maudymosi vietų vandens telkinių tyrimus.

Birželio 6 dieną, ištyrus Šakių rajono maudyklų vandenis, paaiškėjo, kad nė vienas jų nekelia pavojaus besimaudančiųjų sveikatai. Nemuno upėje aptikta 5±4 ksv/100 ml žarninių enterokokų, Valiulių tvenkinyje - 7±5 ksv/100 ml, Lukšių tvenkinyje - 12±7 ksv/100 ml, kai, pagal visus reikalavimus, norma yra 100 ksv/100 ml. Žarninių lazdelių Nemune aptikta 89±19 ksv/100 ml, Valiulių tvenkinyje - 5±4 ksv/100 ml, Lukšių tvenkinyje - 4±4 ksv/100 ml, kai norma - 1000 ksv/100 ml. Vandens temperatūra mėginio ėmimo metu Nemune siekė 18,5 °C, Valiulių tvenkinyje - 18 °C, Lukšių tvenkinyje - 18,2 °C.

„Draugo“ inf.
smelio_dezeVasarą vaikai nemažai laiko praleidžia žaisdami smėlio dėžėse, tačiau ar susimąstome, kokie pavojai gali tykoti nekaltai atrodančiame smėlyje? Kasmet šiltuoju metų laiku padaugėja užsikrėtimų parazitinėmis kirmėlėmis. Ne išimtis ir šie metai bei mūsų apskritis, kur, kaip ir visoje šalyje, tokių susirgimų daugėja.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad smėlyje gali slypėti didelė grėsmė sveikatai. Šunys dažnai vedžiojami ten, kur žaidžia vaikai, katės taip pat mėgsta sukiotis arčiau gyventojų. Viena dažnesnių kačių ir šunų platinamų parazitinių ligų – toksokarozė. Didžiausias pavojus užsikrėsti toksokoromis – užterštame smėlyje. Ant žolės taip pat yra daug įvairių parazitinių kirmėlių kiaušinėlių, kurie gali prilipti prie žmogaus avalynės, naminių gyvūnų kojų ir panašiais būdais patekti į gyvenamąsias patalpas.

Kiekvienais metais šiltuoju metų laiku padaugėja tokių ligų. Praėjusiais metais apskrityje buvo registruota 10 toksokarozės atvejų, o šiais metais jau 11. Vienas atvejis registruotas ir mūsų rajone. Be to, toksokarozė nėra vienintelė parazitinė liga, kuria galima užsikrėsti per nešvarų smėlį. Tai ir askarodozė, ir echinokokozė, ir kt.
svabasGintarė MARTINAITIENĖ  

Nors Lietuvoje nėra naujiena, kad norėdamos išgyventi dėl finansinių sunkumų susijungia ambulatorijos ar kitos panašaus tipo įstaigos, tačiau rajone tokia praktika dar nebuvo taikoma. Visgi, atsižvelgdamos į realią padėtį, mažėjantį gyventojų skaičių, apie tai prabilo Plokščių ir Kriūkų ambulatorijos. Tikėtina, kad sutvarkius visus formalumus iki rudens šios įstaigos susijungs į vieną ir galimai vadinsis Panemunių regiono gydymo įstaiga.

Nuotr. Kriūkų ambulatorijos vyriausiasis gydytojas M. Švabas (kairėje) po sujungimo dirbtų šeimos gydytoju. Planuojama, kad abiems įstaigoms vadovautų R. Bagdonas (dešinėje).

Pateikė siūlymą jungtis

Pasak savivaldybės gydytojos Dainos Bagdonienės, šis sujungimas nėra priverstinis ar siūlomas „iš aukščiau“. Medikė tikino, kad abu vyriausieji gydytojai - Kriūkų ambulatorijos Mečislovas Švabas ir Plokščių – Rimantas Bagdonas pateikė siūlymą, kurį svarstys specialiai sudaryta darbo grupė. „Gydytojai pateikė siūlymą, kad susijungus įstaigoms jiems būtų lengviau išgyventi“, – aiškino D. Bagdonienė. Pagrindinės priežastys, verčiančios priimti tokius sprendimus, yra mažėjantis gyventojų skaičius ir su tuo tiesiogiai susijęs finansavimas. „Tiesiog susistambins įstaiga, padaugės prisirašiusių gyventojų skaičius, tad padidės finansavimas. Be to, labai sumažės valdymo išlaidos, nors iš esmės, kad kažką pajustų pacientai, to nebus“, - apie sujungimą kalbėjo Kriūkų ambulatorijos vadovas Mečislovas Švabas. Tą patį pripažino ir R. Bagdonas. „Lipa ant galvos ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose visiems nusispjaut, kaip mums gyventi. Reikalavimai nuolat didėja, o finansavimas mažėja. Tiesiog vedama prie to, kad užsidarytume, tad reikia suktis“, - kalbėjo Plokščių ambulatorijos vyriausiasis gydytojas. Joks etatų mažinamas ar panašūs pakeitimai nei vienoje iš ambulatorijų nenumatomi, gydytojai kaip dirbo, taip ir dirbs – bus pertvarkoma tik struktūra.
greitojiGintarė MARTINAITIENĖ

Taryba pritarė, kad nuo liepos 1 dienos Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis bus perduodama Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai. Dėl šios centralizacijos darbo neteks keturi dispečerinėje dirbę asmenys.

Apie centralizaciją buvo kalbama seniai, tačiau iki šiol buvo manoma, kad Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis priklausys Marijampolei, o ne Kaunui. Tiek rajono meras Juozas Bertašius, tiek Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas pripažino, kad Kaune centras jau įkurtas, o Marijampolėje dar tik planuojama tai daryti ir prašoma apie 200 tūkst. litų paramos. „Kaunui nereikia nieko prisidėti, o Marijampolė prašo didžiulių pinigų“, - viename iš posėdžių tarybos nariams aiškino rajono vadovas. R. Lebedžinskas kalbėjo, kad yra girdėjęs, jog po kurio laiko Lietuvoje apskritai liks ne 10, o tik penki centrai. „Tai geriau išsyk perduodame Kaunui ir žinome, kad ten centras tikrai liks. Kam jungtis prie Marijampolės, dar įdėti didžiules lėšas ir po to vėl keisti. Todėl ir nuspręsta jungtis prie Kauno. Be to, sutaupome labai daug lėšų“, - aiškino Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.
vaiku_skyriusGintarė MARTINAITIENĖ

Šeštadienį buvo minima Tarptautinė slaugytojų diena. Šakių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Daiva Vedegienė džiaugėsi, kad šiais metais profesinė diena skyriui džiugi kaip niekad.

Nuotr. Skyriaus vyriausioji slaugos administratorė D. Vedegienė (antra iš kairės) džiaugiasi darniu kolektyvu, pasirengusiu visuomet padėti mažiesiems pacientams.

Slaugytojas yra tas specialistas, kuris šalia paciento yra tuomet, kai jam skauda, bloga, sunku. Tai ypatingo atidumo bei atjautos reikalaujantis darbas. „Neužtenka būti tik slaugytoja, reikia būti ir mama“, - tikina Vaikų ligų skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Daiva Vedegienė. Būtent šiame skyriuje yra gydomi patys mažiausi ir jautriausi pacientai, dažnai net nepasakantys, ką jam skauda, kas jam yra, tad reikalingas ne tik profesionalumas bei kvalifikacija, bet ir mokėjimas bendrauti, prieiti, paguosti. Be to, kaip sakė D. Vedegienė, šio skyriaus slaugytojų darbas nuo kitų skiriasi tuo, jog jos mažiesiems pacientams atlieka ypatingą kateterio įvedimo procedūrą. „Kartais reikia tikrai nemažai pasakų pasekti kol tas drugelis (kateteris – red.) atsiranda vaiko rankytėje, o jei, tarkim, kūdikėliui tik dvi savaitės, tai atidumo reikia dar daugiau. Be to, už durų laukia nerimaujantys tėveliai, manantys, kad kankini jų vaiką“, - apie darbo specifiką pasakojo vyriausioji slaugytoja. Ji pabrėžė, kad mažieji pacientai yra labai mieli ir suteikia daug energijos. „Jei Slaugos skyriuje ligoniai iš tavęs dažnai ima energiją, tai pas mus jos suteikia“, - tikino slaugytoja.
Gegužės 2 - 3 dienomis Trakuose vyko Tarptautinio vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso ,,Sveikuolių sveikuoliai‘‘ baigiamasis etapas. Renginyje dalyvavo ir Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus dešimtokai.

Ričardas Žvingilas, Mantvydas Bacevičius, Tomas Antanaitis, Donatas Damidavičius ir  Mindaugas Damidavičius sėkmingai atliko visas konkurso užduotis. Vaikinai gerai pasirodė komandų prisistatyme ir sportinėse estafetėse bei atlikdami kūrybinę užduotį apie rūkymo prevenciją mokykloje. Moksleivius lydėjusi grupės auklėtoja Rasa Blekaitienė ir visuomenės sveikatos specialistė Benita Petrauskienė ne ką blogiau susidorojo su savo užduotimis, spręsdamos sveikatinimo mokyklose problemas.

Nors prizinių vietų jie nelaimėjo, tačiau grįžo su padėkos raštais, gera nuotaika ir 150 Lt dovanų čekiu apsipirkti ,,Senukų‘‘ prekybos centre.

„Draugo“ inf.
86

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos