baneris leidinys

pelesisTurbūt daugelis žino, patyrė, kiek nemalonumų ir žalos ne tik būstui ir daiktams, bet ir sveikatai, gali pridaryti pelėsiai. Pabrangus šilumai, rečiau vėdiname namus, o sandarūs plastikiniai langai dažniausiai būna uždaryti taip, kad jokia mikrocirkuliacija neįmanoma. Paskui stebimės - pelija sienos, baldai, net drabužiai spintose, namuose yra nemalonus kvapas. Maža to, dažnai pradedame jausti neigiamą poveikį sveikatai.
 
Kaip išvengti pelėsių plitimo, kaip juos naikinti? Apie tai pasakoja Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Aušra Skripkaitienė.

Pasak A. Skripkaitienės, pelėsiai yra grybai, kurie auga siūlais, gijomis, sudarydami grybieną ir augindami mažytes sporas – juodos, pilkos, žalsvos spalvos. Todėl pelėsis matomas akimi. Priežasčių, kodėl pelėsiai ima augti ir plisti namuose, daug. Tai padidėjusi drėgmės kondensacija (normaliai eksploatuojant patalpas, jas vėdinant kondensacijos neturi būti), nepakankamas šildymas, susidaręs šalčio tiltas. Specialistė akcentuoja vėdinimo svarbą - kasdien vėdinant namus (sudarant skersvėjį) pelėsiams daugintis yra sunkiau. Ji pataria namus vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę (jei gaminate maistą – dar dažniau). Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, nakčiai reikėtų palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma. Pelėsiams palanki tamsesnė aplinka, todėl rekomenduojama patalpose, kur nėra langų, laikyti įjungus nors ir silpną šviesą. Yra daug pelėsių plitimo priežasčių, susijusių su pastato išore - jas gali pašalinti specialistai.  
Pasaulio sveikatos organizacijos naujai paskelbtose gairėse pabrėžiama, kad daugelis žmonių suvartoja per daug natrio ir per mažai kalio. Tyrimai parodė, kad lietuviai valgo ne tik per daug, bet ir per sūriai. Todėl jiems gresia didesnė širdies ligų ir insulto rizika. Jie turi daugiau problemų  dėl padidėjusio kraujo spaudimo.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ištyrė, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose perdirbtuose maisto produktuose: duonoje, mėsos gaminiuose, užkandžiuose, padažuose, sultyse ar net sultinio kubeliuose.  Pavyzdžiui, lietuviškoje juodoje duonoje yra apie 1,1 % druskos, tai atitinka 440 mg natrio/100 g produkto, virtoje dešroje – 2,1 % druskos, tai atitinka 840 mg natrio/100 g produkto.

Kalio dideli kiekiai aptinkami pupelėse ir žirniuose (apie 1 300 mg/100 g produkto), riešutuose (apie 600 mg/100 g), kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui - špinatuose, kopūstuose ir petražolėse (apie 550 mg/100 g), vaisiuose – bananuose, papajose (apie 300 mg/100 g). Skirtingai nei natrio, kalio kiekiai daugeliu atvejų sumažėja perdirbus maisto produktus.

Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, druskos suvartojama per daug. Siekiant visuomenėje mažinti ligų riziką,didinti kalio ir mažinti  natrio suvartojimą, naudojamos tokios priemonės, kaip maisto produktų ženklinimas, nurodant druskos kiekį, vartotojų švietimas, nacionalinių mitybos rekomendacijų rengimas, bendradarbiavimas su maisto produktų gamintojais, siekiant mažinti druskos kiekius perdirbamuose maisto produktuose.
 
„Draugo“ inf.
maudynesGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Šakių visuomenės sveikatos biuro specialistų dėka, šeštadienio ankstyvą rytą Šakių tvenkinyje buvo galima išvysti retą reiškinį – ruonių maudynes. Ne vienas pirmąjį kartą maudynėms ryžęsis žmogus ištarė: „Aš nugalėjau save“. Gali būti, kad tokio pobūdžio šeštadieninės sveikatingumo mankštos taps tradicija.
 
Nuotr. Jauniausia maudynių dalyvė devynmetė Gabrielė drąsiai šoko į ledinį Šakių tvenkinio vandenį.  
 
Supažindino su grūdinimosi nauda
 
Nors penktadienį Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inicijuotoje paskaitoje  „Grūdinimasis – tai sveikti, darytis švaresniam ir sveikesniam“ dėl asmeninių priežasčių nedalyvavo pats Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas Dainius Kepenis, tačiau susidomėjusiųjų grūdinimusi nestigo. Paskaitą apie grūdinimąsi vedė sąjungos  vicepirmininkė Sigita Kriaučiūnienė.
Lyginant dvi paskutiniąsias savaites, sergančiųjų gerokai sumažėjo visoje apskrityje. Nuo vasario 19 dienos Šakių rajone atšaukiama gripo epidemija.
 
Šakių rajone sergančiųjų gripu nuo 197 atvejų sumažėjo iki 80 praėjusią savaitę. Bendras rajono sergamumo rodiklis sudaro 87.5 atvejus, tenkančius 10 tūkst. gyventojų. Tad per savaitę sumažėjo beveik 79 atvejais. Rajone epideminis lygis jau neviršijamas. Kol kas daugiausiai sergančiųjų yra Marijampolėje. Šakių rajonas pagal sergančiųjų skaičių kaip buvo, taip ir yra antrasis apskrityje.

Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, atsižvelgdamas į gautas rekomendacijas, nuo antradienio rajone atšaukė gripo epidemiją ir visas ribojimo priemones, taikytas epidemijos metu.

„Draugo“ inf.
Kalbant apie užkrečiamas ligas, labiausiai rajono gyventojus kamuoja sparčiai plintanti tuberkuliozė. Mažiausiai problemų yra su lytiniu keliu plintančiomis užkrečiamomis ligomis.
 
Šakių visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad ligotumas tuberkulioze Šakių rajone 1000-čiui gyventojų išaugo nuo 2,51 2010 metais iki 2,87 sergančiojo 2011 metais. Pastebėta, kad iki 2006 metų tuberkuliozės paplitimas Šakių rajone buvo didesnis negu Lietuvoje ar Marijampolės apskrityje. Vėliau šios ligos plitimas pradėjo mažėti, o nuo 2009 metų jis vėl auga. Specialistus neramina faktas, kad sergamumas tuberkulioze išaugo tarp nepilnamečių. Lyginant su 2008 metais, rodiklis išaugo beveik 8 kartus – nuo 0,5/1000 gyv. iki 3,88/1000 gyv. Beje, vyrai (4/1000 gyv.) šia liga serga 2,1 karto dažniau negu moterys (1,89/1000 gyv.). Vyriška lytis – rimtas tuberkuliozės rizikos veiksnys, tačiau manoma, kad sergamumo ir mirtingumo skirtumų priežastys yra labiau socialinės nei biologinės. Tuberkuliozė tampa vis grėsmingesne, nes auga sergamumas atsparia vaistams tuberkulioze. Patikimos tuberkuliozės profilaktikos priemonės – skiepijimas ir tuberkulino mėginio atlikimas mokiniams.

2011 metais Lietuvoje užregistruoti 166 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Šakių rajone tokių atvejų neregistruota, o Marijampolės apskrityje – 7 atvejai. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2011 metais Lietuvoje siekė 5,15, Šakių rajone 0, Marijampolės apskrityje 4,06 atvejo 100 000 gyventojų. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2011 m.) užregistruoti 1900 ŽIV infekcija užsikrėtę asmenys.

„Draugo“ inf.
Praėjusį ketvirtadienį su Sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu susitiko šalies savivaldybių gydytojai ir visuomeninės sveikatos biurų vadovai. Susitikime dalyvavo ir mūsų rajono savivaldybės gydytoja Daina Bagdonienė ir biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas.
 
Po vizito savivaldybės gydytoja pasakojo, kad kiekviena savivaldybė išsakė savo rajonui opiausias problemas, tačiau beveik visų rajonų atstovai pabrėžė specialistų trūkumą. Šiuo klausimu perspektyvos itin liūdnos, nes yra tokių rajonų kur dabar didžiulis specialistų trūkumas, o prisikviesti naujų – tiesiog neįmanoma. „Ministras kalbėjo, kad jei medikai ruošiami už valstybės lėšas, tai gal reiktų sukurti sistemą, kad jie priverstinai kurį laiką atidirbtų ligoninėse“, - teigė D. Bagdonienė.

Kalbėta ir apie tai, kad vis sunkiau sekasi išlaikyti esamus medicinos punktus. Kai kuriuose vietovėse, pasak rajono savivaldybės gydytojos, jie uždarinėjami. Be to, nemažai tokių vietovių, kur ypač trūksta ir vaistinių. Visgi, kaip apibendrino D. Bagdonienė, mūsų rajone situacija nėra tokia bloga kaip kitur.

Neaišku, ar ministras savo pažadą ištesės, tačiau jis tikino aplankysiąs visas šalies savivaldybes, nes nori pats su jomis susipažinti, susidaryti bendrą vaizdą. Pažadėta, kad  aptartos ir iškeltos gydytojų bei biurų vadovų problemos bus mėginamos spręsti.

„Draugo“ inf.
registraturaVasario 11-ąją minėjome Pasaulinę ligonių dieną. Kasmet šalyje diagnozuojama vis daugiau piktybiniais navikais ir kraujotakos sistemos ligomis sergančių asmenų, didėja vaistinių apyvartos. Valstybės biudžeto išlaidos sveikatos priežiūrai taip pat auga.
 
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2011 m. šalyje veikė 145 ligoninės (Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje), kuriose gydėsi apie 764 tūkst. gyventojų. 2011 m. vienas šalies gyventojas pas gydytojus apsilankė vidutiniškai 7,2 karto. Iš viso per metus gydytojai sulaukė 23 mln. gyventojų vizitų.

Gyventojų, sergančių piktybiniais navikais, daugėja. 2001 m. buvo fiksuota apie 14 tūkst. naujų ligos atvejų, o 2011-aisiais – jau 18 tūkst. Iš viso 2011 m. nuo piktybinių navikų kentėjo 89 tūkst. gyventojų, o 2001 m. – 62 tūkst. gyventojų. Didesnę sergančių šiomis ligomis gyventojų dalį sudaro moterys, tačiau nauji susirgimų atvejai dažniau diagnozuojami vyrams.
sulinysPraėjusiais metais Marijampolės apskrityje buvo tirtas 174 šachtinių šulinių vanduo, iš kurių 49 šulinių vanduo netinkamas vartojimui. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ir Šakių rajone ne visų šulinių vanduo neviršija nustatytos taršos normų.
 
Siekiant įvertinti šachtinių šulinių vandens kokybę, buvo atliekami vandens tyrimai dėl cheminės (nitritų, nitratų kiekio) taršos. Nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,50 mg/l.

Atlikus analizę, nustatyta, kad nitratų kiekis viršijo nustatytas normas 43, nitritų – 6 šuliniuose. Vandens mėginių, kurie neatitiko nekenksmingo nitratų ir nitritų santykio šachtiniuose šuliniuose, nustatyta 17.

Šakių rajone ištirtas 56 šulinių vanduo. Iš jų 11 rasta didesnė nei leistina nitritų ar nitratų tarša. Labiausiai apskrityje užterštas vanduo Vilkaviškio savivaldybėje, mažiausiai – Kalvarijoje. Ankstesniais metais apskrityje labiausiai užteršti būdavo šakiečių šuliniai.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos