Sveikata

Aprašymas: Parašyta 2013 gegužės 13

Praėjusį penktadienį Šakių ligoninės kolektyvas Zyplių dvare minėjo Tarptautinę slaugytojų dieną. Šiais metais šventės oficiali dalis vyko ne arklidžių pastate, o centriniuose rūmuose – kur karo ir pokario metais buvo įsikūrusi ligoninė.

Nuotr. Savivaldybės administracija nepamiršo ne vienerius metus jų įstaigoje dirbusios D. Bagdonienės, kuri dabar eina vyriausiojo gydytojo pavaduotojos pareigas.

„Šiandien - istorinis momentas, nes susirinkome ten, kur 1945 – 1956 metais darbavosi jūsų pirmtakės“, - kreipdamasis į susirinkusias slaugytojas kalbėjo Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis. Tais laikais dvaro sienos matė visko – ir itin skausmingų bei kančios persmelktų akimirkų, ir džiaugsmo. Šiandien, kaip dėmesį atkreipė A. Klimaitis, slaugytojo profesija, šiuolaikinėms technologijoms padedant, bando lygiuotis su gydytoju. Taip vienam su kitu pasitariant stengiamasi, kad ligoniui būtų suteikta viskas, kas geriausia. „Prie ligonio lovos jūs atiduodate gyvenimo jaunystę, patirtį, rankų švelnumą. Dėkodamas už tai lenkiuosi prieš jus“, - teigė ligoninės vadovas. Gėlių puokštes jis įteikė visas slaugytojas simbolizuojančiai vyriausiajai slaugos administratorei Danutei Duobienei bei ligoninės slaugytojų sąjungos pirmininkei Laimutei Singaitienei.

Skaityti daugiau... Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 gegužės 10

Praėjusį penktadienį Šakių visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie visoje šalyje vykdomos bėgimo akcijos „Tik blaivi tauta gali išlikti“, kurioje dalyvavo apie 20 jaunųjų bėgimo entuziastų.

Nuotr. Nors pirmajame bėgime dalyvavo apie 20 bėgikų, tikimasi, kad ateityje entuziastų gretos didės.

Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį, 18 val., visuose šalies miestuose vyksta masinis bėgimas miesto gatvėmis, skirtas blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti. Nuo praėjusio penktadienio visi šakiečiai, pasisakantys už sveiką ir blaivią Lietuvą, gali jungtis prie bendraminčių ir bėgdami išmėginti savo jėgas.

Skaityti daugiau... Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 gegužės 08

Praėjusį mėnesį rajono taryba tvirtino savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų mėnesinės algos kintamąją dalį, arba, liaudiškai tariant, priedus prie atlyginimų. Jie skiriami atsižvelgiant į vadovų veiklos ataskaitas ir įstaigų praėjusių metų kiekybinius bei kokybinius rodiklius.

Nuotr. R. Lebedžinskui nustatytas didžiausias kintamosios algos dydis.

Teisės aktuose nurodoma, kad viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių.

Pastoviosios algos dydis nustatomas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Kintamosios dalies dydis nustatomas įvertinus praėjusių metų įstaigos veiklos siekiamų užduočių vykdymą (kiekybinius ir kokybinius viešosios įstaigos veiklos vertinimo rodiklius) ir tvirtinamas vieneriems metams. Jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti skiriama, išskyrus atvejus, kai neigiamas finansinis rezultatas susidaro dėl per praėjusį ataskaitinį laikotarpį nepanaudotų lėšų, kurių naudojimas einamaisiais metais didina išlaidas ir kurios buvo panaudotos avarinei būklei likviduoti, ilgalaikiam turtui įsigyti.

Skaityti daugiau... Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 gegužės 06

Paskutiniajame tarybos posėdyje buvo tvirtinamos praėjusių metų viešųjų įstaigų finansinės bei veiklos ataskaitos. Kai kuriems tarybos nariams kilo klausimų, dėl kokių priežasčių kai kurios medicinos įstaigos metus baigė nuostolingai.

Nuotr. M. Švabas tikisi, kad galbūt lengviau išgyventi seksis, kai bus sujungtos Plokščių ir Kriūkų ambulatorijos.

Šį klausimą kėlė tarybos narė Irena Haase. Nors jis buvo adresuotas ne vienai viešajai įstaigai, tačiau visų vadovų paaiškinimai buvo tokie patys. Tiek Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, tiek Griškabūdžio, Kriūkų ambulatorijų vyriausieji gydytojai Stasė Žilienė ir Mečislovas Švabas aiškino, kad labai sumažėjo iš Ligonių kasų skiriamas finansavimas, o daugelio paslaugų kainos auga. Be to, ypač kaimiškose vietovėse, akivaizdžiai mažėja ir gyventojų skaičius, kuris taip pat turi įtakos finansavimui. Pasak Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus, per metus jo vadovaujama įstaiga gauna 150 tūkst. litų mažiau. Tad reikia labai „susispausti“. Pavyzdžiui, Šakių ligoninei skiriamas finansavimas mažėjo 14 proc., o paslaugos kaip turėjo, taip ir turi būti teikiamos ir užtikrinamos toliau. Ne vienos medicinos įstaigos vadovas optimistiškiau nepiešė ir ateities bei teigė, kad ir šiuos metus tikriausiai baigs nuostolingai. „Nors mažinome ir etatus, nes apie 2 tūkst. sumažėjo gyventojų. Tai labai jaučiasi“ , - tikino Griškabūdžio ambulatorijos vyriausioji gydytoja. Tuo tarpu Kriūkų ambulatorijos vadovas tikisi, kad galbūt, sujungus jo vadovaujamą įstaigą su Plokščių ambulatorija, pavyks sutaupyti ir metus užbaigti bent jau be nuostolių. Tiesa, buvo pastebėjimų, kad maždaug prieš metus keltas Kriūkų ir Plokščių ambulatorijų sujungimo klausimas užsitęsė, tačiau M. Švabas patikino, kad darbai vyksta, nors daugelis formalumų, keliamų reikalavimų įgyvendinimas tikrai užtrunka.

„Draugo“ inf.

Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 balandžio 29

Asta GVILDIENĖ

Skubi medicinos pagalba po Greitosios medicinos pagalbos stočių centralizacijos gerokai sulėtėjo. Tuo praėjusio ketvirtadienio vidurdienį įsitikino ir pačioje miesto širdyje – Nepriklausomybės gatvėje įvykusio sveikatos sutrikimo liudininkai. Ištikus epilepsijos priepuoliui jaunas žmogus be sąmonės ant šaligatvio išgulėjo 49 minutes, kol pagaliau atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Nuotr. Po Greitosios medicinos pagalbos stočių centralizacijos skubi pagalba gyventojus pasiekia per ilgesnį laiką, ypač skambinant 112, nes visi skambučiai registruojami per Kauną.

Nepriklausomybės gatvėje, prie Kultūros centro patruliavę Šakių policijos komisariato policininkas Kęstutis Ramanauskas ir kursantė Vaida Gailiūnaitė teigė, kad maždaug dvylika minučių po 12 valandos pastebėjo keistai besielgiantį, už medžio kamieno besigraibstantį jauną žmogų. Matyt, jausdamas artėjantį epilepsijos priepuolį, jis bandė susilaikyti nepargriuvęs. Policijos pareigūnai ir Kultūros centro darbuotojai, pamatę, kad žmogus sukniubo ir jam prasidėjo traukuliai, suskubo kviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.

Skaityti daugiau... Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 balandžio 26

Balandžio 24-oji – tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Tad ar viską žinome apie triukšmą? Koks garsas yra pavojingas sveikatai, o koks triukšmas yra įprastas?

Triukšmas yra visada šalia mūsų – kieme, gatvėje, net namuose. Taip yra ne tik dėl gausybės įvairiausių technologijų, vis gausėjančio transporto gatvėse, bet ir dėl nepagarbos vieni kitiems. Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių natūralių ir dirbtinių garso šaltinių. Žmogaus ausis yra prisitaikiusi prie 35- 55 decibelų intensyvumo garsų (30 dB – tylus pokalbis, 40 dB- vidutinis triukšmas namuose, 50 dB – įprastinis pokalbis).

Civilizuotame pasaulyje itin akcentuojama pramoninio ir komercinio triukšmo problema. Net 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos ir apie 20 proc. - nakties metu. Tai transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai, šventiniai renginiai. Beveik 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Klausa dažniausiai nusilpsta dirbantiesiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vairuotojams, ekskavatorininkams, traktorininkams, buldozerininkams, kranininkams. Tačiau ir buityje kasdien naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, dulkių siurbliai, vaikų žaislai ir kt. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

Skaityti daugiau... Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 kovo 29

Praėjusią savaitę Šakių „Žiburio“ gimnazijoje vyko kraujo donorystės akcija. Dažniausiai gimnazistai kraują davė veltui.

Kovo 21 dieną VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centras surengė kraujo donorystės akciją Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Akcijai abejingi neliko pilnamečiai gimnazistai, prisidėję prie kilnaus tikslo gelbstint gyvybes. Akcijos metu buvo registruojami donorai, užpildomos jų kortelės. Kiekvienam kraujo aukotojui nustatyta kraujo grupė, hemoglobino kiekis kraujyje, taip pat atlikti tyrimai dėl infekcijų (hepatito B ir C, ŽIV, AIDS). Kraujo davė 20 donorų, iš jų 15 gimnazijos mokiniai. Dalis iš jų kraują padovanojo neatlygintinai. Kraujas bus panaudotas Santariškių klinikose gydomiems pacientams.

„Draugo“ inf.

Komentuoti

Aprašymas: Parašyta 2013 kovo 22

Artėjant Pasaulinei vandens dienai, kuri minima kovo 22-ąją, Marijampolės visuomenės sveikatos centras kviečia pamąstyti apie vandens svarbą mūsų gyvenime. Daugelis kaimo, o neretai ir miesto gyventojų maistui gaminti naudoja šachtinių šulinių vandenį.

Pasak specialistų, šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo, aplinkos poveikio. Pavasarį su polaidžio vandeniu į šachtinius šulinius gali patekti įvairių teršalų, organinėmis atliekomis užteršto vandens. Pavasarį patartina atidžiau stebėti jo kokybę – ar nepasikeitė spalva, kvapas, skonis, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Jei šulinio sienelės yra nesandarios, teršalai į vandenį gali patekti pro plyšius. Dėl to galimi įvairūs apsinuodijimai bei susirgimai užkrečiamomis ligomis. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gerti šulinio vandenį tik įsitikinus jo kokybe.

Skaityti daugiau... Komentuoti