Sandra JUŠKAITĖ

Kiekvienuose namuose yra vieta, kur sudėti įvairūs vaistai, tarp kurių tikrai yra jau pasibaigusio galiojimo. Dažnas juos tiesiog palieka toliau gulėti stalčiuje, o kitas, pamatęs,  kad pasibaigė galiojimas, išmeta į šiukšliadėžę ar į klozetą. Bet ar visi žino ir ar visi yra informuoti, jog nebegaliojančius vaistus galima nemokamai grąžinti į vaistinę?

Teiravomės Šakiuose dirbančių farmacininkių, ar vaistinėse yra priimami nebegaliojantys vaistai? Iš visų sulaukėme teigiamo atsakymo, tačiau nedaug žmonių atneša pasenusius vaistus. Galbūt nėra pakankamai informacijos apie tai, kad visose vaistinėse priimami pasibaigusio galiojimo vaistiniai preparatai. Tad kur žmonės deda pasenusius medikamentus? Daugelis sakė, kad išmeta į šiukšliadėžę ar sudegina ir tik keli apklaustieji teigė, kad vaistus neša į vaistinę.

Viena farmacininkė pasakojo, kad retai klausiama apie nebegaliojančių vaistų priėmimą. Jos teigimu, žmonėms trūksta informacijos apie tai, kur reikėtų juos dėti. Išmesti vaistus į šiukšliadėžę ar nuleisti į klozetą yra labai pavojinga. Konteineriuose gali raustis benamiai žmonės, kurie gali suvartoti tokius vaistus ir apsinuodyti, o patekę į vandens telkinius vaistai ypač didina užterštumą.

Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 1-ąją į Šakius atvyko du svečiai iš Norvegijos. Tai ne turistai ar šiaip sustoję pailsėti prašalaičiai. Jie - ilgamečiai Šakių „Lions“ klubo draugai iš Norvegijos. Norvegai į Šakius atvažiavo ne šiaip sau. Jie padovanojo Šakių greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočiai greitosios pagalbos automobilį.

Nuotr. Norvegas Lars Barstad (antras iš dešinės) pristatė naująjį greitosios pagalbos automobilį.

Rugpjūčio 2-osios rytą vyko oficialus automobilio perdavimas Šakių greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriui Rimgaudui Lebedžinskui. Šios ceremonijos svarbiausi nariai – norvegai Lars Barstad ir Arne Bjorn Romuald , Šakių „Lions“ klubo prezidentė Ona Rakauskienė, klubo nariai Daiva Kudule ir Algirdas Zokaitis bei Šakių savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis.

O. Rakauskienė džiaugėsi, kad „Lions“ klubo veikla yra skirta būtent tiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba. Dėkodama norvegams ji sakė, kad būtent jų dėka vietiniai gyventojai tampa laimingesni.

Pirmadienį Šakiuose viešėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos specialistai, kurie ragino tapti donorais ir duoti kraujo. Visgi šakiečių ši akcija nesudomino.

Nuotr. Iš viso kraujo davė 13 šakiečių, iš jų tik trys – nemokamai.

Pasak klinikų registratorės Gretos Grigentytės, jie nuolat važinėja po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius bei kviečia žmones duoti kraujo. Nors Santariškių klinikos skatina nemokamą donorystę, visgi dažniausiai žmonės kraujo duoda su sąlyga, kad gaus už tai atlygį. Šakiai – ne išimtis. Iš viso kraujo davė 13 šakiečių, iš jų tik trys - nemokamai. Tiems, kurie pasirinko atlygintiną donorystę, sumokėta po 40 litų, kaip ir numato įstatymas. Tiesa, nemažai buvo tokių šakiečių, kurių buvo žemas hemoglobino lygis, tad jie negalėjo būti donorais. Visgi, kaip pastebėjo G. Grigentytė, apsilankymas mūsų mieste juos gana nuvylė, nes kraujo paimta itin mažai. „Tikrai nedaug. Pavyzdžiui, Širvintuose kraujo paėmėme iš 40 tinkamų žmonių“, - teigė registratorė.
Klinikos tokius važiavimus renkasi dėl to, kad trūksta kraujo, o jo duoti į Vinių kiekvienas neprivažinės. Tad stengiamasi siūlyti alternatyvą, į kurią žmonės ne visuomet pažvelgia geranoriškai. Viešnia teigė, kad dažniausiai trūksta rečiausios -  ketvirtos grupės kraujo.

Tiesa, iš anksto tikriausiai retas šakietis žinojo, kad pirmadienį Šakių kultūros centre bus galima duoti kraujo. Tik tą pačią dieną pasinaudoti šia galimybe kvietė keletas netoliese padėtų reklaminių stendų, į kuriuos, kaip galima spėti, šakiečiai nelabai atkreipė dėmesį.

Rajono taryba pritarė, kad viešosios įstaigos Kriūkų ir Plokščių ambulatorijos parengtų ir paskelbtų reorganizavimo sąlygas, kas leistų joms lengviau išgyventi.

Po reorganizacijos susijungusios įstaigos turėtų vieną vadovą, dabartinį Plokščių ambulatorijos vyriausiąjį gydytoją Rimantą Bagdoną, o Kriūkuose dirbantis Mečislovas Švabas būtų jo pavaduotojas. Pasak rajono mero J. Bertašiaus, neatmetama galimybė, kad ateinančiais metais prie šių dviejų gali tekti jungti ir Lekėčių ambulatoriją, nes gyventojų skaičius mažėja, taip pat mažėja ir nuo prisirašiusiųjų skaičiaus priklausantis finansavimas, tad ambulatorijoms išgyventi darosi vis sunkiau.

Kuo karštesnis lauke tvyro oras, tuo sunkiau susikoncentruoti transporto priemonių vairuotojams.

Dėl tvyrančios aukštos temperatūros pailgėja vairuotojų reakcijos laikas. Yra nustatyta, kad automobilyje, kuriame tvyro maždaug 27 laipsnių karštis, vairuotojo reakcija sumažėja 22 procentais. Karštomis dienomis rekomenduojama įsijungti oro kondicionierių, o jei jo nėra – įjungti ventiliacijos sistemą ar atidaryti langus.

Statistika rodo, kad 10 – 15 procentų nelaimingų atsitikimų įvyksta ir dėl nuovargio. Dėl miego trūkumo sunku susikoncentruoti ir tinkamai vertinti įvairias kelyje susiklosčiusias situacijas.

Karštą vasaros dieną stovinčiame automobilyje pavojinga palikti vaiką ar gyvūną, nes saulės atokaitoje esančiame automobilyje temperatūra gali labai greitai kilti, o per atidarytus langus gali nepakankamai patekti gryno oro.

Pamačius automobilyje užrakintus vaikus ar gyvūnus, reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai tėvams nori priminti dėl vaikų privalomojo profilaktinio sveikatos patikrinimo.

Jeigu šiemet ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikui jau buvo atliktas sveikatos patikrinimas, pažyma yra pristatyta į mokyklą, ir jei neatsirado naujų sveikatos sutrikimų, tuomet pakartotinai sveikatos patikrinimo iki rugsėjo 15 dienos atlikti nereikia. Visiems kitiems pas šeimos gydytoją patartina atvykti jau patikrinus vaiko dantis pas stomatologą. Šeimos gydytojas pamatuos vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą ir atliks kitą reikalingą apžiūrą.

Atvykę pas gydytoją, tėvai turėtų papasakoti apie vaiko sveikatą, dažniausiai jį puolančias ligas, nes gydytojas vertina ne tik bendrą vaiko sveikatos būklę, bet ir stengiasi įžvelgti kitas, galbūt tik prasidedančias ligas.

Profilaktinis mokinių sveikatos patikrinimas yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir tėvams išduodama Vaiko sveikatos pažyma nieko nekainuoja. Todėl tėvai turėtų susirūpinti vaikų sveikatos tikrinimu jau artimiausiomis dienomis, jei nori išvengti didelių eilių prie gydytojo kabineto.

Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apsinuodijimų skaičius Marijampolės apskrityje, kaip ir Šakių rajone, sumažėjo. Visgi skaičiai džiugina tik iš pirmo žvilgsnio. Mūsų rajonas apsinuodijimų skaičiumi pirmauja apskrityje.

Nuotr. Rajono gyventojai dažniausiai apsinuodija medikamentais. Per pusmetį registruota jais apsinuodijo 12 šakiečių, septyni iš jų vaikai.  Šie skaičiai didžiausi apskrityje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį apskrityje registruoti 46 apsinuodijimai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 30 atvejų daugiau.

Šakių rajone šiais metais apsinuodijo 22 asmenys. Iš jų 10 vaikų ir 12 suaugusiųjų. Tarp apsinuodijusiųjų 13 moterų ir 9 vyrai. Lyginant šiuos skaičius su kitais apskrities rajonais, Šakiai pirmauja. Pavyzdžiui, per pirmąjį metų pusmetį, mūsų rajone registruoti 22 atvejai, o Marijampolėje ir Vilkaviškyje po 10, Kazlų Rūdos savivaldybėje – trys, Kalvarijoje – vienas atvejis. Pernai rajone apsinuodijo 59 asmenys, 2010 metais – 61. Tuo tarpu Marijampolėje praėjusiais metais buvo 31, Vilkaviškyje – 27, Kalvarijoje ir Kazlų Rūdoje – po septynis apsinuodijimo atvejus.