Kaip praneša Šakių visuomenės sveikatos biuras, pradedama įgyvendinti „Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa“.

Programoje dalyvaus 6 – 14 metų vaikai. Tikimasi sumažinti vaikų, kurie pasinaudojo krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, dantų ėduonies paplitimą. Įgyvendinant šią programą bus siekiama supažindinti visuomenę su vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis profilaktikos programa, jos nauda bei ugdyti gerus vaikų burnos higienos įgūdžius.

Marijampolės apskrityje susirgimų tymais nebuvo registruota nuo 2002 metų, tačiau šiais metais situacija pasikeitė.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, šių metų gegužės - birželio mėnesiais buvo užregistruoti šeši pavieniai suaugusiųjų susirgimai tymais. Kaip minėjome, jau devynerius metus apskrityje nebuvo registruota nė vieno šios ligos atvejo. Mūsų rajone sergančiųjų tymais nėra ir dabar. Iš šešių sergančiųjų penki atvejai registruoti Marijampolėje, vienas – Kalvarijos savivaldybėje.

Pasak specialistų, kadangi tymai ėmė plisti tarp suaugusiųjų, galima manyti, kad tai susiję su mažesniu visuomenės imuniteto lygiu, asmenų, imlių sukėlėjams, skaičiaus didėjimu.

Iš  šešių sirgusiųjų  du  ligoniai  7-23 d.  laikotarpyje iki  išbėrimo buvo  išvykę  į  užsienį (Airiją, Vokietiją). Nė vienas iš susirgusiųjų nenurodė kontakto su tymais sergančiu žmogumi. Visiems ligoniams buvo nustatytos komplikacijos: vienam iš jų – sunkus plaučių uždegimas. Trys ligoniai nebuvo skiepyti nuo tymų, o trims - vakcinacija atlikta.

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda išbėrimai. Pirmiausiai galvos srityje, vėliau bėrimas leidžiasi žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas.

Iki pradedant plataus masto tymų skiepijimo programas, pasaulyje nuo tymų kasmet mirdavo 6-8 milijonai sirgusiųjų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tymai ir šiandien sukelia daugiausiai mirčių tarp visų skiepijimais valdomų ligų.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Šakių ligoninėje jau beveik ketverius metus patalpas nuomojasi marijampoliečio gydytojo Algio Laurinaičio ambulatorija, kuri rajono gyventojams teikia hemodializės paslaugas. Iki to laiko šios paslaugos rajone išvis nebuvo, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių ligoniai vis tiek vykdavo į Kauną. Dabar, kiek žinoma, emigruojančių pacientų nėra, o tiems, kuriems hemodializė reikalinga, sėkmingai ja naudojasi Šakiuose.

Nuotr. Gydytojas A. Laurinaitis aiškino, kokiu principu veikia dializės aparatas ir kaip jo pagalba yra pravalomas paciento kraujas.

Dializė – tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Ji reikalinga, kai savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros.

Pasak Šakių ligoninėje įsikūrusio gydytojo A. Laurinaičio, mūsų rajone hemodialize naudojasi 11 pacientų. „Dažniausiai tai yra senjorų liga. Sergančiųjų amžiaus vidurkis yra apie 64 metus. Jūsų rajone yra atvirkščiai. Gana nemažai jaunų žmonių. Tarp pacientų yra ir devyniolikmetis, 22 metų, 25 metų, 30 metų žmonės“, - vardijo gydytojas.

Pastarosiomis dienomis ne kartą teko girdėti apie susikaupusias medicinines atliekas, dėl kurių kiekio netgi buvo skelbta ekstremali situacija. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas sako, kad mūsų rajonui ši problema visiškai neaktuali.

Medicinos atliekos šalyje pradėjo kauptis sustabdžius jų naikinimą statomoje gamykloje Šiauliuose. Dėl jų kiekio netgi buvo paskelbta ekstremali situacija. Tuo metu šalyje buvo beveik 40 tonų nesunaikintų medicininių atliekų.

Pasak Šakių ligoninės vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio, rajonui ši problema visiškai neaktuali. „Esame sudarę sutartį su UAB „AV investicija“, kuri be jokių problemų pati pasiima atliekas ir jas utilizuoja“, - teigė A. Klimaitis. Šakių ligoninė per mėnesį sukaupia apie 200 litrų medicininių atliekų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje dirbo 12.2 tūkst. įvairių specialybių gydytojų. 10 tūkstančių gyventojų teko 38 praktikuojantys gydytojai. Pažvelkime, kokia situacija yra mūsų rajone.

Kaip ir ankstesniais metais, geriausi rodikliai yra didžiųjų miestų savivaldybėse, tačiau Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone, lyginant su panašaus dydžio savivaldybėmis, situacija nebloga. Pasak savivaldybės gydytojos Dainos Bagdonienės, galima pasidžiaugti, kad Šakiuose yra tokia situacija. „Žinau tokių vietovių Žemaitijoje, kur žmonės turi laukti didžiulėse eilėse arba jų gyvenamojoje vietoje netgi nėra registruojami pas gydytoją, nes jų tiesiog trūksta arba nėra. Seni žmonės turi vykti į gretimus miestelius“, - teigė D. Bagdonienė.

Šakių rajone praėjusiais metais buvo 68 praktikuojantys gydytojai ir 201 slaugytojas. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybėje šie skaičiai atitinkamai 16 ir 43. Tad 10 tūkstančių alytiškių tenka tik 5 praktikuojantys gydytojai. „Pas mus nėra blogai. Reikia tikėtis, kad taip išliks ir toliau, tačiau šalyje yra daug vietovių, kur situacija gana bauginanti“, - konstatavo savivaldybės gydytoja.

Praktikuojančių odontologų skaičiumi pirmauja Kauno apskritis. Šakių rajono savivaldybėje praėjusiais metais buvo 22 odontologai, 10 tūkstančių rajono gyventojų teko 6.4 odontologo.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2010 metų pabaigoje buvo 2875 vaistininkai, tai yra 107 mažiau nei ankstesniais metais. Pagal pateiktus duomenis, Šakių rajone yra 16 vaistinių, tad 10 tūkstančių gyventojų tenka 5.5 vaistininko. Pavyzdžiui, 2010 metais Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo 7, Kalvarijos – 4 vaistinės.