Praėjusį penktadienį „Varpe“ vyko rajono švietimo įstaigų direktorių pasitarimas. Jame bene daugiausiai diskutuota apie šiandien rajono tarybos posėdyje tvirtinamą 2016 m. biudžetą, ką jis žada rajono mokykloms.

Mokymosi visa gyvenimą ir sporto programa yra prioritetinė savivaldybės biudžeto programa. Ši programa savivaldybės biudžeto išlaidų struktūroje sudaro 50,5 proc. viso rajono savivaldybės biudžeto. Asignavimai šios programos vykdymui 2016 m. didėja 405,4 tūkst. eurų. Tai lėmė nuo 2015 m. liepos 1 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos padidėjimas.

Pavyzdžiui, nors vienam sutartiniam mokiniui mokinio krepšelio lėšos ir padidėjo 34 eurais, dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus jis sumažėjo 106,3 tūkst. eurų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų skaičius didėjo: 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, ikimokyklinukų buvo 839, o 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, – 876. Kita vertus, sumažėjo mokinių skaičius – nuo 3762 iki 3571 mokinio. Nors mokinių skaičius mažėja, pedagogų mokyklose, sausio 1d. duomenimis, buvo daugiau nei 700, o ūkio dalies darbuotojų – daugiau nei 500.

Švietimo įstaigų aplinkos išlaikymui tenka 36,4 proc. savivaldybės savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų. Kadangi šiai programai skiriama daugiausia biudžeto lėšų, o besimokančių skaičius mažėja – prioritetinis uždavinys turėtų būti optimizuoti darbuotojų skaičių ir spręsti tuštėjančių patalpų (pavyzdžiui, Beržynų mokykla) panaudojimo klausimą.

Planuoja atlikti patikrinimą

Švietimiečių pasitarime dalyvavęs rajono meras Juozas Bertašius direktorius informavo apie šiais metais planuojamus patikrinimus.

„Gal kažkam ir nepatinka, bet esmė yra tokia: administracijos direktorius Evaldas Sniečkus per kelis mėnesius atliks tam tikrus patikrinimus visose biudžetinėse įstaigose, tarp jų ir mokyklose. Problema yra ta, kad 50,7 proc. lėšų iš biudžeto tenka skirti atlyginimų mokėjimams, nors riba turėtų būti 50 proc. Turime ieškoti galimybių, kur rasti lėšų suplanuotiems projektams, kurių šiais metais turėtų būti apie 30. Mūsų tikslas nėra jus kažkuo gąsdinti, tiesiog visi drauge turime priimti optimalius sprendimus“, – kalbėjo J. Bertašius.

Kitaip tariant, atliekant patikrinimą bus norima įsitikinti, ar tikrai visi ūkio dalies darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose, ten yra reikalingi.

Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas minėjo, jog E. Sniečkui, žvilgtelėjus į mokyklose dirbančių ūkio dalies darbuotojų etatus, už akių užkliuvo tam tikri niuansai.

„Buvo įvairių pasvarstymų. Pavyzdžiui, gimnazijose yra sargai, o gal jų ir nereikėtų. Aš įsivaizduoju, kad tie patikrinimai nebus labai skausmingi. Manau, kad kiekvienas turėsite teisę atstovauti savo mokyklai ir įrodyti – reikia ar nereikia tam tikro etato“, – švietimo įstaigų vadovams sakė E. Pauliukėnas.

Kita vertus, skaičiai, rodantys, jog mokinių per dešimtmetį sumažėjo kone perpus, nieko nesako. E. Pauliukėno teigimu, mokyklos vis tiek egzistuoja, patalpas reikia ir valyti, ir šildyti, nesvarbu, kiek klasėje vaikų – 30 ar 15.

Evakuacijos pratybos

Švietimiečių pasitarime diskutuota ir kitais klausimais. Buvo aptarta situacija Vilniaus Jono Basanavičiaus mokykloje, kurioje praėjusį mėnesį kilo gaisras ir dūmais apsinuodijo trys mokiniai. Rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Gintautas Dabrišius švietimo įstaigų vadovams rekomendavo mokyklose atlikti evakuacijos pratybas.

„Ugniagesiai gelbėtojai apkaltino mokyklos vadovybę, kad, kilus gaisrui, evakuacija vyko per lėtai: jiems atvykus dar ne visi mokiniai buvo išėję iš mokyklos, todėl ir savo darbo jie negalėjo atlikti taip greitai, kaip norėjo. Štai Civilinės apsaugos specialistai teigia, kad maždaug 40 proc. savivaldybių darbuotojų nežino, kaip reikia vykdyti evakuaciją. Rekomenduoju mokyklose atlikti pratybas, nes niekada negali žinoti, kas gali nutikti“, – direktorius informavo specialistas.