Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Praėjusią savaitę rajono savivaldybėje posėdžiavo Rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano rengimo darbo grupė, kuri diskutavo apie rajono mokyklų likimą.

„Draugo“ laikraštyje jau buvo rašyta apie tai, jog šiais metais baigiasi savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrųjų planų įgyvendinimas, todėl reikia pradėti rengti naujus. Šiame posėdyje buvo dedami paskutiniai štrichai prieš rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrąjį planą pateikiant rajono savivaldybės tarybai, kuri jį svarstys kovo 18 d. vyksiančiame posėdyje.

Pokyčių, pertvarkant mokyklų tinklą, bus jau ir šiais metais. Pavyzdžiui, mokykla „Berželis“ nuo rugsėjo pirmosios taps vaikų lopšeliu-darželiu, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokyklinio amžiaus vaikai perkeliami ugdytis į Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centrą. Taip pat praėjusį mėnesį buvo išplėstos Šakių pedagoginės psichologinės tarnybos funkcijos – įsteigtas etatas suaugusiųjų mokymui koordinuoti.

Šiais metais bus reorganizuojama Sintautų pagrindinė mokykla, kitaip tariant, pertvarkoma vidaus struktūra, uždarant mokyklos Beržynų pradinio ugdymo skyrių. 2015 m. rugsėjo mėn. susitikimo metu rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas su mokyklos ir miestelio bendruomene sutarė, kad, pasibaigus šiems mokslo metams, Beržynų pradinio ugdymo skyrius bus uždaromas.

Uždarius skyrių darbo neteks trys aptarnaujančio personalo darbuotojai (ūkvedys, valytoja, kiemsargis) ir mišrios ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja. Šių darbuotojų išeitinėms kompensacijoms prireiks 9825 eurų. Pradinių klasių mokytojai ir ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtojos padėjėjai bus siūlomas darbas Sintautų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje. Numatoma, kad mokinių vežiojimo išlaidos padidės 400 eurų per metus.

Barzdų skyriaus likimas neaiškus

Svarstant tinklo pertvarkos siūlymų planą, į jį buvo įtraukta ir Griškabūdžio gimnazija, nes buvo sušnekta apie gimnazijos vidaus struktūros pertvarką, uždarant Barzdų pradinio ugdymo skyrių. Pirmadienį pas rajono savivaldybės mero pavaduotoją Edgarą Pilypaitį lankėsi Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis.

Susitikime buvo diskutuota apie tai, kad Brazdų skyriuje yra daug dalykų, kurie neatitinka higienos normų reikalavimų, pradedant sanitariniais mazgais, laiptais, klasių grindų dangomis bei teritorijos aptvėrimu. Šiuos dalykus būtina sutvarkyti, kad skyriuje galėtų būti ugdomi ikimokyklinukai. Kita problema – šildymo sistema, kurią taip pat būtina tvarkyti. E. Pilypaitis sakė, kad visų pirma reikia apskaičiuoti, kiek reikia lėšų sutvarkyti esamiems trūkumams ir tik tada priimti tam tikrus sprendimus – uždaryti skyrių ar ne. Tad kol kas iš švietimų įstaigų tinklo pertvarkos plano Barzdai buvo išbraukti.

Griškabūdžio gimnazijos direktorius sakė, jog atlikus preliminarius skaičiavimus paaiškėjo, kad Barzdų pradinio ugdymo skyriaus remonto darbams reikėtų apie 100 tūkst. eurų.

„Pinigų vis trūksta, tačiau pagal galimybes skyrių remontuojame. Tačiau tokių darbų kaip langų keitimas, grindų dangos keitimas ir t. t. gimnazija iš savo lėšų nepadarys, reikia finansavimo“, – komentavo A. Šalnaitis.

 Šiuo metu Barzdų skyriuje mokosi 20 pradinukų ir aštuoni ikimokyklinukai. Darbo grupė kėlė klausimą: jei būtų priimtas sprendimas uždaryti skyrių, kiek ten besimokančių mokyklinio amžiaus vaikų toliau mokslus tęstų Griškabūdžio gimnazijoje, kiek pasirinktų Pilviškių gimnaziją (Barzdų gyventojams atstumas tiek iki vieno miestelio, tiek iki kito yra panašus). Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Demenius komentavo, jog apie pusę mokinių būtų pasiryžę važinėti į Griškabūdžio gimnaziją.

Nors skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų šio skyriaus sutvarkymui, dar neatlikti, aišku viena – suma būtų nemaža. Tad ir darbo grupės nariai diskutavo, kaip išspręsti šią problemą. Tarybos narė Violeta Simonavičienė teiravosi, kokia yra Barzdų gyventojų nuomonė. G. Demenius atsakė, kad su gyventojais apie tai dar nebuvo kalbėta, „nes neaišku, ar įmanoma kažką padaryti“.

Posėdyje paminėta ir tai, jog tame pačiame pastate, kuriame yra mokykla, glaudžiasi ir bendruomenė, o E. Pilypaitis prasitarė, jog ir šildymo sistema yra bendra.

„Bendruomenės centras neatlygintinai naudojasi šiltomis patalpomis“, – sakė mero pavaduotojas.

Pastato išlaikymas, šildymas kainuoja nemažus pinigus. Per šalčius Griškabūdžio gimnazijos direktoriui tekdavo į Barzdus siųsti iš gimnazijos dar vieną kūriką, nes „nėjo spėti apsidirbti“. Nėra ko stebėtis, kad pastatas toks didelis, anot G. Demeniaus, jį statant buvo skaičiuota, kad jame turi tilpti 250 mokinių.

„Pastatas priklauso rajono savivaldybei, tad dabar savivaldybei reikia mąstyti, ką su tuo pastatu daryti“, – komentavo „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė.

Tarybos narys Bernardinas Petras Vainius pusiau juokais teigė – „parduot arba nugriaut“.

Beržynų skyriaus pastatu, kaip sakė vicemeras, susidomėjusių potencialių pirkėjų jau yra.