Kovą sueis metai, kai Ingrida Jakaitienė vadovauja Sintautų bendruomenės centrui ir dirba auklėtoja vaikų dienos centre. Iš Marijampolės kilusi moteris Sintautuose apsigyveno prieš trejus metus ir greitai įsiliejo į bendruomenės gyvenimą. Jauna, nuolat besišypsanti ir pozityviai nusiteikusi Ingrida patikina, kad jaučiasi savo vėžėse ir darbe mato prasmę. O tai jai ypač svarbu.

Diplomus – į stalčių

I. Jakaitienė turi ne vieną diplomą, baigusi inžinerinę vadybą, įgijusi ir finansų magistrės laipsnį, tačiau juokiasi: kai tuos diplomus gavo, padėjo į stalčių, tai ir pažiūrėti nenori. Sako supratusi, jog jai tai visiškai neįdomu, o mokslus baigė, nes tėtis norėjo. Kur kas artimesni jai vaikai, darbas su jais, sveikata, judėjimas ir draugiška aplinka.

Gyvendama Marijampolėje ji vadovavo ir Sveikuolių klubui, tad ir čia, Sintautuose, bandė sveikatingumo projektą įgyvendinti, bet žmonės gana pasyvūs, mažai entuziazmo rodo.

Kai Sintautuose dar negyveno, o tik čia vasarodavo, ji prisimena, kad vis užmesdavo akį į labai mielą namelį, kuriame dabar ir dirba. Rekonstruotose senosios mokyklos patalpose ir yra įsikūręs vaikų dienos centras.

„Jis mane labai traukė. Paskui susipažinom su Jūrate (Jūratė Arštikaitienė – „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro vadovė – red.), nueidavau pas ją į centrą, o vėliau pradėjau dirbti ir čia. Taip sutapo, kad tuoj buvau išrinkta ir į bendruomenės centro pirmininkės pareigas“, – prisimena Ingrida.

Nors pripažįsta, kad tiek darbas su vaikais, tiek bendruomenės centre reikalauja daug pastangų, laiko, o atlygio išvis faktiškai nėra, daro tai, nes patinka.

„Jei pačiai nepatiktų ir nenorėčiau, būtų šakės. Darau, nes man įdomu“, – sako pašnekovė.

Ieško galimybių

Nors moteris patikina, kad dirbdama dienos centre jaučiasi gerai ir mato prasmę, didelį palaikymą jaučia iš J. Arštikaitienės, tačiau iki pilnos savirealizacijos šio to trūksta.

„Tikrai daug savęs atiduodu, daug laiko investuoju ir norisi tos grąžos. Kokios? Šiuo metu finansinės“, – patikina pašnekovė, su centro vaikais dirbanti maždaug už 200 eurų.

Juk ji ir žmona, ir dviejų vaikų mama, tad nori ir į šeimos biudžetą įnešti bent dalį lėšų. Tačiau, kaip sako pašnekovė, ją čia vis ją ramina J. Arštikaitienė: esą Ingrida dar jauna ir spės sulaukti reikiamo atlygio. Visgi ji nuolat dairosi įvairių galimybių dalyvauti projektuose, kuriuose bent kokia dalis būtų skirta darbo užmokesčiui. Mąsto Ingrida ir apie bendradarbiavimą su užsieniu.

„Man patinka nauji vėjai. Nesinori užsiciklinti vienoje vietoje ir kad vaikai čia tik namų darbus galėtų paruošti. Norisi pasikviesti įvairių specialistų, organizuoti edukacijas, plėsti veiklą, bendradarbiauti“, – atskleidžia minčių bei planų nestokojanti dienos centro auklėtoja.

Ji prisimena ir rusų dramos teatro aktorės viešnagę, kitas edukacijas, kurių nauda vaikams akivaizdi – jie atsipalaiduoja, išlaisvėja, pozityvėja. Tik „menka smulkmena“ – visiems šiems užmojams reikia pinigų. Tiesa, I. Jakaitienė prisimena kalėdinį netikėtumą, kai menų studijos „Mena meną“ merginos tiesiog paskambino ir paklausė, ar centro auklėtiniai norėtų susitikimo.

„Pasakiau, kad mes visada visko norime, bet neturime nė euro. Buvo netikėta, kad jos viskuo pasirūpino. Vaikai ir dovanėlių gavo, ir centrui stalo žaidimų padovanojo, ir labai smagiai praleidome laiką“, – džiaugėsi moteris.

Vaikai lanko noriai

Nors vaikų dienos centre yra 15 vietų, čia kasdien ateina apie 20 vaikų. Jie centre pavalgo, ruošia pamokas, žaidžia. Su jais, be I. Jakaitienės, dirba ir Ieva Stravinskienė. Moterims tenka ne tik vaikais pasirūpinti, bet ir juos auklėti, prižiūrėti. Ne paslaptis, kad daugelis iš socialinės rizikos šeimų, tad ateina su savais charakteriais, problemomis. Tačiau jaunos moterys, vaikų vadinamos tiesiog mokytojomis, su centro lankytojais randa bendrą kalbą.

„Jie čia ir nakvoti nori, tai irgi galvojame, kad kokį projektą per sveikatinimą pasirengti, kad nebūtų tik šiaip laiko praleidimas“, – sako I. Jakaitienė.

Visgi kyla klausimas, ar neatsiranda manančių, kam jai, jaunai, reikalingas darbas beveik be užmokesčio. Galų gale provokuoju – ar Sintautai yra ta vieta, kurioje jaunas ir perspektyvus žmogus gali save realizuoti? Tačiau I. Jakaitienė sako net nesusimąsčiusi apie tai. Svarbiausia, kad jai gerai, o ką mano kiti – jai nesvarbu. Na, o vyras, kaip juokauja pašnekovė, jau pradėjo suprast, kad savo žmonos nuo darbo su vaikais neatitrauks. Jai svarbūs ne tik savi, bet ir svetimi.