baneris leidinys

liubertiene
Nuotr. Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė kalbėdama apie numatomas reformas švietimo sistemoje pabrėžė, kad pirmiausia pokyčiai turi įvykti žmonėse.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Penktadienį su rajono švietimo įstaigų atstovais susitiko Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė. Nuo ateinančių mokslo metų kiekviena mokykla turės įgyvendinti socialinio ir emocinio ugdymo programą. Tokias nuostatas įpareigoja vykdyti naujos Švietimo įstatymo nuostatos.

Ar šiandien mokykla gali tapti patrauklia vieta mokytis ir dirbti? Dažnai apie tai kalbama žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje. Dažnai diskutuojama, ar Lietuvos švietimo sistemoje vykdomos reformos liks tik teisės aktuose, o gal palies ir darbuotojus – švietimo įstaigų vadovus, mokytojus ir kitus švietimo įstaigose dirbančius specialistus.

Skatinami mokytis

Programos tikslas – skleisti socialinio emocinio ugdymo gerąją patirtį šalyje, diegti programas ir įrankius švietimui, rengti tyrimus, rekomendacijas ir pasiūlymus bei organizuoti visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.

„Lavinant savo socialinius emocinius įgūdžius ir ugdant emocinį intelektą (EQ), šalyje nyksta smurtas, patyčios, kvaišalų vartojimas, savižudybių skaičius, stiprėja žmonių savivertė, empatija, pagarbos vienas kitam jausmas, auga pilietiškumas, vertybėmis pagrįstas bendravimas ir laimingų žmonių skaičius“, – teigė I. Liubertienė, pridūrusi, kad gali būti parašytos pačios geriausios programos, bet jos nepasiekia vaiko.

I. Liubertienė kalbėjo, jog nuo paruošiamosios klasės mokinio iki dvyliktoko kiekvienas turės galimybę ugdyti savo socialines ir emocines kompetencijas. Pasak pašnekovės, per penkerius metus kiekvienas mokytojas bus skatinamas periodiškai tobulinti kvalifikaciją socialinio ir emocinio ugdymo srityje.

Viešnia pasakojo, kad socialinio emocinio ugdymo programos jau taikomos Lietuvos mokyklose, vienos jų orientuotos į nuoseklų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, o kitos – į konkrečias problemines sritis, pavyzdžiui, patyčių mažinimą, alkoholio prevenciją. Pasak I. Liubertienės, 2016 m. buvo tirtos 80 Lietuvos mokyklų, kurios turėjo socialinio ir emocinio ugdymo programas, ir 80 mokyklų, kurios neturėjo. Pasak lektorės, akademiniai pasiekimai buvo aukštesni tose mokyklose, kur minėtos programos buvo vykdomos.

I. Liubertienė teigia, kad vaikui svarbu, kaip mokytis, su kuo mokytis ir kur mokytis.

„Noras mokytis yra mūsų, kaip Homo sapiens, vienas iš pagrindinių emocinių poreikių. Todėl, kai sako, jog vaikai nenori mokytis, yra kažkas negerai. Mes juk nežinome, ar jis atėjo pavalgęs, galbūt šeimoje yra smurtaujama... yra tiek dalykų, apie kuriuos mes dar tiek daug nežinome – apie vaikus, apie kolegas, apie save galbūt“, – svarstė lektorė.

Žema savivertė

I. Liubertienė pasakojo: 2014 m. dramblys.lt partnerių iniciatyva atliktas 300 šalies pedagoginių darbuotojų socialinių emocinių kompetencijų tyrimas parodė, kad mokytojai pasižymi itin žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, nemokėjimu išlaikyti pusiausvyros gyvenime, prastais bendradarbiavimo įgūdžiais. Tiesa, mokytojai kaip specialistai savimi pasitiki, bet nėra pasitikėjimo savimi kaip žmogumi.

„Ar gali mokytojai, patys stokodami emocinio raštingumo, būti pajėgūs šio raštingumo išmokyti vaikus? Psichiatras Dainius Puras yra pasakęs, kad užtenka save plakti. Pripažinkim, kokie esam, kad trūksta to emocinio raštingumo, o tuomet atsiras noras – galbūt kažką reikia keisti, save ugdyti“, – siūlė viešnia ir paklausė, ar salėje sėdantys yra laimingi.

Pasirodo, Lietuvoje tik 27 procentai žmonių jaučiasi laimingi, o, pavyzdžiui, Suomijoje – net 87 procentai.

Pasak lektorės, iš žvilgsnio galima suprasti, kaip žmogus jaučiasi.

„Tik nesakykit kitam – matau, esi pavargęs, ko tokia pikta? Geriau paklauskite, kaip tu jautiesi“, – mintimis dalijosi viešnia ir pridūrė, kad turime būti empatiški – turime jausti kitą žmogų.

Mokykla kaip bendruomenė

Siekdama spręsti kilusius sunkumus ir kompleksines problemas, mokykla šiandien turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Deja, šiandien tarp mokyklos, tėvų ir vaikų pastebima vis gilėjanti atskirtis.

„Kas yra emociškai saugi aplinka mokykloje? Ar mokytojas pasirenka reaguoti ar nereaguoti, pavyzdžiui, į patyčių atvejus. Galbūt vienas mokytojas per pertraukas užsidaro savo kabinete, kitas – išeina per pertraukas pabendrauti su vaikais“, – svarstė I. Liubertienė ir klausė susirinkusių, kaip tą emocinį pagrindą kurti organizacijoje.

Pasak I. Liubertienės, kiekvienas turėtų įvertinti kaip elgiasi, pavyzdžiui, konfliktinėje situacijoje. Pasak viešnios, geriausia konstruktyvus sprendimų priėmimas. O gal mokyklose reiktų įrengti ne rūkomuosius, o relaksacijos sales, kur mokinys galėtų atsipalaiduoti, pabūti vienas, juk kiekvienas turime turėti privatumui nors minutėlę, juk ir mokytojas neturi iš darbo grįžti pavargęs.

„Drįstu teigti, kad nebūtų savižudžių, jei vaikas ar suaugęs turėtų žmogų, kuris jį priima besąlygiškai – ne už tai, ką tu darai, ne už tai, ką tu turi, bet už tai, koks tu esi.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos