Pirmadienį Šakių rajone lankėsi ir apie naujoves švietimo srityje su ugdymo įstaigų vadovais bei pedagogais kalbėjosi Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

Reformos reformos reformos...

Pirmiausiai į Šakių kraštą atvyko E. Jovaiša ir K. Smirnovas, kurie apsilankė keliose švietimo ugdymo įstaigose: Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje, Kriūkų mokykloje-daugiafunkciame centre ir Lekėčių mokykloje. Linas Adomaitis, vadovaujantis Lekėčių mokyklai, kalbėjo, kad kadais čia dirbo geriausi specialistai, kurie dabar darbuojasi gimnazijose, o su savimi kartu „išsivedė“ ir mokinius, tad Lekėčiai beliko maža mokyklėle.

„Mes mokame minimalius atlyginimus, bet pinigų ir tai kartais neužtenka. Anksčiau dirbo vietiniai mokytojai, dabar pusė važinėjančių iš Šakių, iš Lukšių, Griškabūdžio, Kauno, kadangi nėra kam dirbti“, – apgailestavo mokyklos direktorius.

Tačiau E. Jovaiša, ramindamas L. Adomaitį, kalbėjo, kad būtent dabar ir formuojama kitokia ateitis, atsižvelgiant į kelis aspektus – mokinio krepšelį keičiant klasės krepšeliu, nustatant pedagogų darbo etatinį apmokėjimą, įvedant mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo reformas, tobulinant ugdymo turinį.

Tiesa, kaip daugeliui ir žinoma, asmenys, kuriuos šios reformos palies labiausiai, t.y. pedagogai, į jas žiūri itin skeptiškai. Juolab nuolat akcentuojama, kad švietimo sistema apskritai tapusi nuolatinių reformų ar vienos nesibaigiančios reformos įkaite. O dabar vėl – trukt už vadžių, viskas iš pradžių. Pasibaigus diskusijoms, susirinkusieji apžiūrėjo Lekėčių mokyklą. Direktorius aprodė klases bei papasakojo apie savo planus, sumažinant kelias klases, sukurti erdvę taip lekėtiškiams trūkstamo darželio įkūrimui.

Sukritikavo pasirinkimus

Vėliau prie kolegų prisijungė ir Švietimo ministrė, kuri pirmiausiai susitiko su laikinai rajono mero pareigas einančiu tarybos nariu Juozu Puodžiukaičiu. Kaip vėliau J. Petrauskienei pasakojo rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, mokykloms, kuriose buvo lankytasi, reikalinga pagalba. Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė nori į tą patį pastatą atsikelti darželį, lukšiečiams trūksta lėšų pabaigti pradėtus sporto salės darbus, o lekėtiškių problema daugeliui jau seniai žinoma – jau 27 m. čia nėra darželio, o jį lankyti norėtų 41 vaikas.

Tiesa, viltis Lekėčiuose įrengti darželį buvo atsiradusi planuojant įgyvendinti regioninį projektą. Tačiau abejonių dėl to kyla vis daugiau po praėjusią savaitę vykusio Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdžio, kuriame buvo aptartas 2014–2020m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų regioninių projektų planavimas ir įgyvendinimas.

Situaciją ministrei pagarsinęs Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas kalbėjo, kad laikantis nuomonės, jog efektyviau ir paprasčiau vykdyti projektus būtų tada, kai jų būtų mažiau, bet didesnių, mažos mokyklos paranda galimybę gauti pinigines injekcijas. Kita problema – pradėjus skaityti projekto finansavimo sąlygų aprašą paaiškėjo, kad finansavimui gali būti teikiami C energetinės klasės pastatai, o, anot V. Girdausko, beveik visi rajono švietimo įstaigų pastatai yra D energetinės klasės.

Įsiterpusi į V. Girdausko pasakojimą J. Petrauskienė teigė apgailestaujanti, kad vedėjas gaišta savo laiką, pasakodamas dalykus, kurie jau buvo aptarti. Anot ministrės, savivalda turi rasti ir priimti jautrius ir sudėtingus sprendimus. Tęsdama kalbą ir rodydama į V. Girdausko jai padovanotą knygą „Investicijos Šakių rajone 2003–2016 m.“ ministrė sakė, kad nebus padarytas joks kokybinis pokytis, jei ir toliau bus investuojama į tokius dalykus.

„Nes čia yra knyga apie tai, kiek ir ko pastatėme, kiek ko renovavome. Be jokios abejonės, mes norime gražių mokyklų, mes norime gyventi gražiuose namuose, vaikščioti gražiomis gatvėmis, bet pirmiausiai, ko labai trūksta, – investicijų į patį švietimą, į ugdymo turinį, į mokytojus, jų atlyginimus, o ne į gražias sienas. Todėl reikia rinktis. Suprantu, kad sprendimus rasti nėra paprasta. Liūdna matyti puikias, renovuotas, bet tuščias mokyklas“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Apie pokyčius

Paskutinysis Švietimo ir mokslo ministrės, E. Jovaišos bei K. Smirnovo vizito taškas – susitikimas su rajono mokyklų vadovais bei pedagogais. Tiesa, pastarieji svečius pasitiko pesimizmo ir nusivylimo kupinais veidais. Ministrė su švietimo atstovais pasidalijo keliomis numatytomis švietimo pertvarkos kryptimis.

Anot ministrės, pati svarbiausia kryptis, kuri bus atnaujinta, – švietimo ugdymo turinys. Jį planuojama kurti sistemingai ir atnaujinti ugdymo turinį, siekiant, kad jis atitiktų besikeičiančio gyvenimo poreikius. Antras uždavinys – pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos atnaujinimas. Anot ministrės, niekam ne naujiena, kad yra akivaizdus nusivylimas pedagogo profesija.

„Anksčiau vaikui uždavus klausimą, kuris norėtų būti mokytoju, klasėje pakildavo pakankamai daug rankų. Dabar darau eksperimentą ir, kai lankausi mokyklose, vaikų teiraujuosi to paties, niekad nebuvo pakeltos daugiau nei dvi rankos. Kaip staiga padaryti, kad visuomenė pradėtų gerbti mokytoją? Nėra paprasta“, – teigdama, kad tai yra šios Vyriausybės iššūkis, kalbėjo ministrė.

Dar vienas iš pokyčių, beje, jau plačiai išdiskutuotų – etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kuris esą planuojamas dėl didesnio saugumo ir stabilumo užtikrinimo. Dar viena kryptis – mokyklos finansavimo sistemos pertvarka, planuojant įvesti klasės krepšelį, siekiant užtikrinti kokybę ir mažinti atskirtį. Tęsdama savo kalbą ministrė atvirai sakė mananti, kad kai mokyklai vadovauja stiprus vadovas, be jokios abejonės, bus ir stipri mokykla. Kita vertus, kokius įrankius turi vadovas užtikrinti tai stiprybei?.. Šiuo metu yra pateiktos svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos dėl mokyklų vadovų kadencijų, kurios kelia labai daug diskusijų. Tiesa, J. Petrauskienė retoriškai klausė, kaip užtikrinti vadovų kvalifikacijos kėlimą, reikiamas kompetencijas.

Susitikime ministrei buvo užduota ir nemažai klausimų. Mokytoja bei tarybos narė Eglė Dragūnaitytė teiravosi, ar pasklidus kalboms ir planams prailginti mokslo metus buvo pagalvota, kad reikėtų vėlesniam laikui atidėti valstybinius egzaminus, jų taisymus ir kitus užsiėmimus, kuriems mokytojai turi skirti laiką. Ministrė sakė, kad yra kelios galimybės: galbūt skirtingoms klasių grupėms ieškoti galimybių atostogas patrumpinti per mokslo metus, ypač tai aktualu pradinukams, dar vienas variantas – pradėti anksčiau mokslo metus, kita galimybė – leisti mokykloms pačioms išspręsti šią problemą. Daug aistrų sukėlė ir šešiamečių ėjimo į pirmą klasę klausimas. Kalbėta, ar pasiteisins mokyklos lankymas nuo tokio amžiaus. E. Jovaiša teigė, kad planuojama keisti ir mokyklos baigimo tvarką. Anot jo, kiekvienais metais bent 2 tūkst. pirmakursių meta aukštuosius mokslus, todėl nereikia varyti vaikų ten, kuri jie nenori būti.

„Nebegalima daugiau taip gyventi. Visi mokytojai įsitempę dirba 11–12 klasėje ir galvoja, kaip parengti vaiką, kad jis turėtų geresnį balą, nes tai yra vienintelis tikras dalykas, kuris parodys kelią kaip kokia kelrodė žvaigždė. Taip jūs dirbat. Lietuva tapo korepetitorių kraštu“, – sakė E. Jovaiša.

Kalbėdamas apie moksleivių amžių, E. Jovaiša sakė, kad neturėtų taip būti, kad 19 m. žmogus dar sėdi mokyklos suole.

„Jis ir rūko, ir visom „dorybėm“ naudojasi, limuzinais važinėjasi, o sėdi dar vidurinėje mokykloje, kai jau seniai rinktis gyvenimo kelią turėtų –  arba eiti į akademinę, arba į profesinę sferą bei būti naudingas savo Tėvynei Lietuvai. Mokytojus reikia paruošti, kad jie galėtų dirbti su šešiamečiais, o mes turėsime paruošti atitinkamą programą“, – tiesiai šviesiai kalbėjo E. Jovaiša.