Praėjusią savaitę Sintautuose surengtos respublikinės praktinės švietimo konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į bendruomenės susitelkimo svarbą, kuriant saugią aplinką, kurioje būtų gera augti ir gyventi kiekvienam vaikui. Apie 150 mokytojų ir kitų specialistų klausėsi pranešimų apie emocinio intelekto ugdymą švietimo įstaigose bei saugios mokyklos kūrimą. Diskutuota, ar bendruomeniškumo jausmas yra vaikų saugumo garantas. Praktiniai užsiėmimai vyko miestelio darželyje, mokykloje, vaikų dienos centre ir kitur.

Renginį pradėję Šakių „Varpo“ mokyklos dramos studijos nariai (vadovė Vilija Meškaitienė) pasakojo apie 14-mečių gyvenimą mokykloje ir ten egzistuojančias problemas – patyčias bei pačių paauglių žemą savivertę.

Toliau konferencijos vairą į savo rankas perėmė ir žaismingai kvietė dalyvius pokalbiams ir diskusijoms du klounai – besišypsantis ir nemėgstantis nesąžiningų žmonių.

Pirmasis konferencijos dalyvius pasveikino naujai išrinktas savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, kuris kalbėjo ne tik apie fizinę emigraciją: „Emigracija – tai ne tik išvykimas gyventi, poilsiauti, apsipirkti į kitą šalį. Pati didžiausia emigracija – kai užsidarome savyje ar vieni nuo kitų. Pradedame nepasitikėti vieni kitais, įtarinėti ir tuomet sukuriama atmosfera, kuomet daug kas mums nepatinka. Linkiu, kad šioje konferencijoje atrastumėte daugiau pozityvių dalykų ir kad galėtumėte daugiau savo gyvenime paspausti „like“....“

Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė pirmiausiai padėkojo Jūratei Arštikaitienei, vienai iš šios konferencijos organizatorių, Sintautų pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei-metodininkei, „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro vadovei. I.Liubertienė atviravo, kad ji norėtų čia, Sintautuose, auginti ir savo vaikus: „Čia yra saugu, gera, čia yra tikra. Manau, kad maža saujelė mąstančių piliečių, tokių kaip Jūratė, gali pakeisti pasaulį.“

I. Liubertienė kalbėjo šokiruojančiais faktais: Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, kas antras moksleivis patiria patyčias, pirmaujame pagal vaikų savižudybių skaičių ir kita. Ji pasiūlė gelbėjimosi ratą – emocinio intelekto lavinimo programą.

„Emocinis intelektas – tai viso mūsų elgesio pagrindas: nuostatos, įsitikinimai, vertybės, jausmai, išgyvenimai, prisiminimai, savęs bei kitų žmonių suvokimas. Svarbiausi pedagogų mokymų uždaviniai – išmokyti pažinti save ir kitus, formuoti savigarbą ir pagarbų požiūrį į aplinkinius, padėti išmokti valdyti neigiamas emocijas, konfliktus, įveikti stresą“, – kalbėjo I. Liubertienė.

Per pastaruosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš gyvenimo pasitraukė trys jaunuoliai iki 18 metų. Anot I. Liubertienės, žmonės vis dar yra akli savo ir kitų jausmams, nepažįsta ir nenori pažinti savęs ir kitų. Asociacijos prezidentė kalbėjo, kad šiandien tiek mokinių, tiek mokytojų labai žema savivertė.

„Deja, jos nei užsidėsi, nei nusipirksi. Aš savo vaikams taip pat norėčiau duoti stiprią savivertę. Turiu pasakyti, kad mokytojai, kaip specialistai, savimi pasitiki, bet kaip žmonės – ne... Tai jeigu aš esu tuščias indas, tai ar aš galiu kažką duoti kitam?..“ – svarstė I. Liubertienė ir pridūrė, kad viskas yra pakeičiama, o tai galima padaryti pradėjus įgyvendinti Socialinio emocinio ugdymo programą (SEU). Ji pateikė tokius faktus: per vienerius, metus nuosekliai įgyvendinant SEU programą, 23 proc. gali išaugti socialinės emocinės vaikų kompetencijos, 11 proc. pagerėja akademiniai rezultatai, 8 nenusižudę vaikai, beveik 20 tūkstančių vaikų nebesityčioja, apie 14 tūkstančių nesmurtauja, apie 10 tūkst. nevartoja alkoholio, apie penkis tūkstančius nerūko, sveikiau maitinasi, jaučiasi laimingesni ir kita. I. Liubertienė pabrėžė, kad socialinis emocinis ugdymas pirmiausia skirtas vadovams. Ji pateikė pavyzdį, kaip vienos mokyklos direktorė kiekvieną rytą pasitinka savo mokinius lauke ir kiekvieną sveikina su nauja diena.

„Mes suprantame, kad mokykla turi būti ne tik akademinių žinių vieta, bet ir emocinės gerovės vieta. Kas yra gera mokykla? Tai kompetentingi mokytojai, motyvuoti mokiniai, bendradarbiaujantys tėvai ir darni visuomenė. Deja, šiandien dar turim mažai darnos ir susišnekėjimo mokykloje“, – kalbėjo Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė, psichologė Aušra Kurienė ir pridūrė, kad mokykla turėtų turėti „Elgesio kodeksą“ (elgesio normas), su kuriomis turėtų būti susipažinę visos mokyklos bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai bei tėvai.

„Šiandien mokyklose egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Jei pirmokų tėvai noriai bendrauja su mokykla, tai ketvirtokai jau nenoriai eina į mokyklą. Klausimas – kiek mokytojų nori eiti kasdien į mokyklą...“ – tokiais žodžiais pranešimą užbaigė A. Kurienė.

Kaip Lietuvos mokyklose įgyvendinamas socialinio ir emocinio ugdymo programos, patirtimi dalijosi šalies mokyklų vadovai.

Likusi konferencijos dalis buvo skirta metodiniams praktikumams, kurie vyko įvairiose Sintautų ugdymo įstaigose: mokykloje, darželyje, vaikų dienos centre. Konferencijos dalyviai mokėsi atsipalaiduoti, kurti saugią aplinką ir pan.

Konferencijos programą vainikavo Šakių cirko mokyklos pasirodymas ir „Savęs pažinimo studijos“ juoko terapijos vakaras.