Praėjusį penktadienį Šakių „Žiburio“ gimnazistės susitiko su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedre Valavičiūte. Moteris, nebijanti ištarti žodžių „Aš stora“, su gimnazistėmis diskutavo apie tobulo kūno kultą, stereotipus ir savęs graužimą, kai jautiesi nepakankamai liekna ir graži.

G. Valavičiūtė pirmiausiai su merginomis sužaidė vieną žaidimą: visų paprašė atsistoti, tuomet paprašė, kad atsisėstų tos, kurios tą dieną pasakė sau komplimentą, vėliau tos, kurios yra įsimylėjusios, ir tos, kurios yra įsimylėjusios save. Iš kone 100 gimnazisčių atsisėdo tik apie dešimt. Moteris, pamačiusi tokį rezultatą, atrodė nustebusi.

„Būdama devintoje klasėje aš buvau apsėsta baimės būti savimi. Aš buvau stora, beje, niekada nebijojau garsiai ištarti žodžio „stora“. Aš galvojau, kad gyvenu beprasmišką, storą, ryžą ir dar strazdanotą gyvenimą. Jūs įsivaizduokit, kiekvieną dieną mokykloje išgirsdavau, kad būtent tokia esu. Tokia šiek tiek neverta gyventi šio gyvenimo. Šiek tiek neverta būti tokia, kaip visi, esantys aplink mane. Tai girdėdavau mokykloje, iš kiemo draugų“, – jaunystės prisiminimais dalijosi G. Valavičiūtė.

Moteris pasakojo, kad visa ši istorija prasidėjo dar tada, kai ji buvo visai maža ir mokėsi pradinėse klasėse. Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja tada pradėjo lankyti krepšinio užsiėmimus. Žinoma, dėl to reikėdavo pasitikrinti sveikatą, kurios patikra neapsiribodavo kraujospūdžio matavimu ar regos tikrinimu, juk reikėdavo ir svertis.

„Jau tada pamačiau, kad aš visiškai neatitinku standartų. Atsimenu, būdavo svarstyklės, rodmenys ir lentelė, kurioje buvo pažymėtos svorio normos atitinkamam amžiui ir ūgiui. Niekada į šias normas netilpdavau. Tada supratau, kad išeinu už žaidimo ribų“, – kalbėjo moteris.

G. Valavičiūtė teigė labai mylinti savo šeimą, senelius, tačiau neslėpė mananti, kad jie turi kažkokį kitokį suvokimą, kas yra laimė ir gyvenimas.

„Močiutė mane nuolat „sodindavo“ ant grikių ir kitų kruopų dietos. Nes... o kaip kitaip? O kaip būsi laiminga? O kaip kitaip vyrą susirasti? Nes juk gyvenimas pagrįstas vyro susiradimu“, – ironiškai kalbėjo viešnia.

Kalbėdama toliau moteris su merginomis dalijosi savo gyvenimo istorija, kuomet ji baigė mokyklą, kai galvojo, kad visos kančios baigėsi. Tačiau toli gražu...

„Atrodo, išeinu ir pasaulis laukia manęs. Bet aš savo galvoje neišėjau iš tų dogmų ir minčių apie standartus, vis dar galvojau, kad esu stora, negraži, nelaiminga, nieko nevertas žmogus. Atrodo, pasaulis už mokyklos ribų visa tai tik ir tvirtino: žurnalai, televizija – viskas man tarsi šaukė, kad nesu tobula“, – tęsė moteris.

G. Valavičiūtė aplink tik ir tematė skatinimą laikytis dietų, nuotraukas, kaip moterys atrodo prieš dietą ir po jos, kol vieną dieną suprato, jog pavargo gyventi save kankindama tokiomis mintimis.

„Bet juk mes galime stovėti ant tikėjimo, žinių, išsilavinimo, idėjų, motyvacijos pagrindo. Štai kas turėtų žmogų stumti į priekį. Štai kokias vertybes mes turėtume turėti, kad jos mums padėtų augti kaip žmonėms“, – kalbėjo moteris.

Įkūrusi iniciatyvą „Dydis nesvarbu“ G. Valavičiūtė pamatė, kiek daug yra žmonių, ypač moterų, gyvenančių mintimis, kad jų kūnas neatitinka standartų.

„Kiek daug destruktyvių minčių, kurioms leidžiame mumyse gyventi, bujoti. Mes jų nestabdome, leidžiame, kad jos mus traumuotų. Iki šiol kiekvieną dieną išgyvenu naujus potyrius ir nutikimus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę man paskambino tėtis ir pasiūlė pasidaryti skrandžio mažinimo operaciją. Tiesiog. Ir suprantat, jeigu būčiau ta Giedrė, kuri priima visas šlykščias mintis ir įžeidimus, kad yra stora, negraži, kad yra ne žmogus... Aš tiesiog būčiau palūžusi. O dabar jam tiesiog pasakiau, kad gyventų savo gyvenimą, o jo kompleksai neturi užimti mano minčių“, – atvirai auditorijai pasakojo moteris.

Anot su gimnazistėmis susitikusios G. Valavičiūtės, dažniausiai stabdis kažką daryti, nebijoti, būti savimi atsiranda mūsų galvose. Anot moters, dažnai sukame galvas, ką apie mus pagalvos vienas ar kitas žmogus, tačiau turime suvokti, kad jis nepagalvos nieko, nes visi esame susitelkę ties galvojimu apie save.

„Neleiskite, kad tie stabdžiai ir mintys apie tai, ką pagalvos kiti, sustabdytų jus nuo darymo daugiau, nuo ėjimo toliau. Visuomet savęs klauskite, ar tai, kas yra jums sakoma, yra vienintelė tiesa: ar tikrai didelė krūtinė, nušlifuoti balti dantys yra vienintelė gyvenimo sėkmės istorija. Ar tikrai priauginti plaukai jums padės susirasti vyrą ir ar tikrai jūs turite gyventi dėl vyro?.. Galbūt gyvenimo tikslas gali būti tiesiog būti žmogumi, nepriklausomai nuo to, kaip atrodai...“ – baigdama mokinėms linkėjo G. Valavičiūtė.