baneris leidinys

suolai mokykla
Nuotr. Šių metų karšta gegužė ir birželis parodė, kad mokyklų klasės yra nepritaikytos mokytis vasarą, nes čia nėra kondicionierių, todėl temperatūra pakyla iki 30–32 laipsnių.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Šie mokslo metai  vyresnių klasių mokiniams buvo ilgesni nei įprasta – jie tęsėsi iki birželio 15d. Ateinančiais mokslo metais penktokams–vienuoliktokams mokslai pailgės dar dešimčia dienų. Tokią tvarką prieš metus patvirtino naujoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Su ja nenori sutikti ne tik mokiniai bei jų tėvai, bet ir profesinių sąjungų atstovai, mokytojai, švietimo skyrių vadovai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, į kurią neseniai Lietuva įstojo, švietimo ekspertai teigia, kad turime įdėti daugiau pastangų, jog įveiktume atsilikimą – pasaulio šalių švietimo kontekste Lietuvos mokinių pasiekimai prasti, o mokymosi trukmė yra viena trumpiausių. Per visus 12 mokslo metų Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse.

Tyrimai rodo, kad įtaką mokinių pasiekimams daro ilgas nesimokymo laikas – dažniausiai ilgos vasaros atostogos, kurios Lietuvoje buvo ir net pailginus mokslo metus liko vienos ilgiausių visoje Europoje. Manoma, kad tie trys mėnesiai nemažai prisideda ir prie atskirties didinimo: vaikai iš pasiturinčių šeimų gali toliau lavintis stovyklose, keliaudami, o vaikai iš skurdesnės socialinės aplinkos tokių galimybių neturi. Be to, dauguma vaikų per vasaros atostogas neužsiima jokia edukacine veikla, net knygų neskaito.

Švietimo ir mokslo ministrė pernai nusprendė mokslo metų trukmę pailginti. Nors naujoji tvarka jau įsigaliojo: ir šiais, ir kitais mokslo metais mokslai vyresniųjų klasių mokiniams pailgėja po dešimt dienų. Deja, šiai tvarkai nepritaria ne tik mokiniai ir jų tėvai, bet ir pedagogų bendruomenė.  

Be to, ir socialinėje erdvėje jau pasirodė raginimai streikuoti prieš pailgintus mokslo metus ir dėl to sutrumpėjusias atostogas ir pasirašyti peticiją. Mums taip pat nepavyko rasti teigiamai apie mokslo metų ilginimą atsiliepiančių kraštiečių.

Pakalbinę keletą rajono mokyklų mokinių, išgirdome vieną ir tą patį klausimą: kodėl reikia mokytis ilgiau ir ką mokykloje veikti, jei vadovėlis jau užverstas ir padėtas į šalį? Jų tėvai neslėpė – kai kurie net leidžia savo vaikams iš viso neiti į mokyklą, nes ten vis tiek rimtos pamokos nevyksta, o eiti tik todėl, kad užsidėtų pliusą, neverta.

Tėvų nuomone, darbas mokyklose vyktų kitaip, jei būtų pakoreguotos ugdymo programos, kurios yra labai plačios ir dėl didelio skubėjimo nėra tinkamai įgyvendinamos – visko daug, greitai ir paviršutiniškai. Pagaliau reikėtų ne bėgti per dalykų temas, o ramiai, neskubant mokyti ir kuo prasmingiau išnaudoti tam skirtą laiką.

Šių metų karšta gegužė ir birželis parodė, kad mokyklų klasės yra nepritaikytos mokytis vasarą, nes čia nėra kondicionierių. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, įsteigtos Šakių „Varpo“ mokykloje, pirmininkas Darius Šlėderis teigė, jog nuo karščio kenčia ir vaikai, ir mokytojai – klasėse temperatūra pakyla iki 30–32 laipsnių, dar liūdnesnė padėtis viršutiniame mokyklos aukšte ir pietinėje pusėje esančiose patalpose. Net šiek tiek orui atvėsus, temperatūra čia išliko tokia pat aukšta. Tad tokiomis sąlygomis neįmanoma ne tik mokytis, bet apskritai išsėdėti 45 min. Dėl to paskutinę mokslo metų savaitę Šakių „Varpo“ mokykloje pamokos buvo sutrumpintos iki 35 min., tačiau tai neišsprendė užimtumo problemos. D. Šlėderio manymu, paskutines mokslo metų dienas reikėtų skirti ekskursijoms, išvykoms, projektinei veiklai, kad nereikėtų sėdėti klasėse.

Pasak rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo Elvydo Pauliukėno, tie, kurie nusprendė pailginti mokslo metus, apskaičiavo, kad per keletą metų susidaro daug valandų, per kurias galima išdėstyti dalykų temas neskubant, be streso, stabtelint prie sunkesnių temų ar pasiliekant daugiau laiko medžiagos įtvirtinimui.

„Mūsų pedagoginės visuomenės – tiek mokytojų, tiek ir mokyklų vadovų nuomone, mokslo metų ilginimas nieko gero neduos, – teigė E. Pauliukėnas. – Jie svarsto, kad gal tikslingiau anksčiau pradėti mokslo metus, kai praėję didieji karščiai, dėl kurių klasėse sunku išsėdėti, o ir šiaip nežinia, ką veikti per tas paskutines pamokas.“

Jo manymu, šį klausimą jis tikisi pagvildenti rugsėjo mėnesį, kai vyks susitikimai su mokytojais, mokyklų vadovais, metodinių būrelių pirmininkais. Tuomet ir paaiškės, kas per tas pridėtas dešimt dienų buvo nuveikta, kiek naudos jos davė (ar nedavė) mokyklai ir mokiniams. Tačiau ir pats vedėjas abejoja, ar, dar dešimčia dienų kitais metais pratęsus mokslo metus, spręsis kokios nors problemos.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos