Etatinio apmokėjimo įvedimas – finansinis krachas savivaldybei?

vainius pilypaitis sv
Nuotr. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis (dešinėje) ir vicemeras Bernardinas Petras Vainius pristatė visuomenei etatinio apmokėjimo įvedimo pasekmes rajono mokyklose.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ketvirtadienį rajono savivaldybės vadovai surengė neeilinę spaudos konferenciją. Pasak mero Edgaro Pilypaičio, pribrendo situacija apie etatinį apmokėjimą kalbėti su skaičiais ir labai aiškiai, kad nesigautų sugedusio telefono principas.

Kaip informavo meras, rugsėjo 21 d. vyksiančiame posėdyje bus siūloma tarybai priimti galbūt, iš šono žiūrint, ir keistus sprendimus, o kai kuriuos ir su mintimi į perspektyvą.  Nors nutarimas apie etatinį apmokėjimą Vyriausybės buvo patvirtintas liepos mėnesį, tačiau visa situacija paaiškėjo tik rugsėjo pradžioje, kai paaiškėjo tikslus mokinių skaičius.

„Kai kovo mėnesį tvirtinome preliminarius klasių komplektus, palikome su tam tikromis išlygomis, būtent tikėdamiesi, kad etatinis apmokėjimas duos daugiau pinigų ir mūsų įstaigėlės gyvens geriau“, – aiškino meras.

Tačiau suskaičiavus, kiek pilnų etatų mokyklose susidaro po apmokėjimo pakeitimo, optimizmas apie geresnį gyvenimą dingo. Meras pateikė skaičius, kokių niekas nesitikėjo. Štai Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje iš 62 mokytojų, tik 11-ai apskaičiuotas pilnas etatas. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje tik 4 proc. visų mokytojų dirbs pilnu etatu. Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre iš 15 įstaigoje dirbančių darbuotojų (be mokyklos vadovų) 20 proc. turės pilną etatą, dar 20 proc. – 0,9 etato, 7 proc. dirba ne pagrindinėje darbovietėje, 40 proc. dirba ir kitose pareigose.

Griškabūdžio gimnazijoje, palyginus ją su kitomis švietimo įstaigomis, situacija kiek geresnė – nepilno etato neturi tik 22,5 proc. mokytojų, likusieji 77,5 proc. dirbs pilnu etatu. Beje, Kriūkų mokykloje-daugiafunkciame centre, Kidulių pagrindinėje mokykloje ir jos Sudargo skyriuje, Lekėčių mokykloje-daugiafunkciame centre pilnas etatas nesusidarė nė vienam pedagogui, o Žvirgždaičių progimnazijoje dviem mokytojams susidarė darbo krūvis, artimas pilnam etatui – 0,97 ir 0,96 etato. Kitų 11 mokytojų etatai nepilni, nes mokykloje nėra pilnam etatui net tų dalykų pamokų.

Pasak mero, ne ką geresnė situacija ir kitose rajono mokyklose: Sintautų pagrindinėje mokykloje 14 proc., Šakių „Varpo“ mokykloje apie 28 proc. mokytojų dirbs pilnu etatu. Statistiškai geriausiai besilaikanti švietimo įstaiga – Slavikų pagrindinė mokykla. Čia penkiems iš dešimties mokytojų susidaro pilnas etatas.

Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre 83,33 proc. pedagogų turi pilnus etatus, likusieji – apie 0,8 etato. Tačiau ši įstaiga labiausiai nuskriausta su valdymo ir švietimo pagalbai (psichologui, socialiniam pedagogui) skirtomis lėšomis. E. Pilypaitis neslėpė, kad šiek tiek vilčių suteikė pokalbis telefonu su Švietimo ministerijos Švietimo kokybės regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku, kuris pažadėjo peržiūrėti susiklosčiusią situaciją, mat tokių specialiojo ugdymo centrų Lietuvoje yra viso labo keturi.

Pasirodo, jei mokytojų darbui apmokėti dar lėšų susidaro, tai, E. Pilypaičio nuomone, algos psichologui ar socialiniam pedagogui tampa nepakeliama našta, o valdymo lėšos iš viso mažėja daugiausiai – net 7,5 karto.

„Jei 2017 m. jų valdymo išlaidos Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre sudarė 75 tūkst. 808 eurus, tai šiems metams yra numatyta tik 10 tūkst. 140 eurų. Valdymo lėšos yra skaičiuojamos nuo įstaigą lankančių mokinių (ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų) padauginus tą skaičių iš 130, – paaiškino meras. – Tai piniginis fondas kartu su darbdavio mokamu Sodros mokesčiu. Išeitų, kad atskaičiavus 30,48 proc., kuriuos darbdavys praveda tiesiai Sodrai, t.y. ne per darbuotojo sąskaitą, „ant popieriaus“ lieka 845 eurai per mėnesį.“

Kitose įstaigose situacija ne tokia tragiška, tačiau valdymo išlaidos mažėja visose švietimo įstaigose. Pasisekė tik Šakių „Varpo“ mokyklai, nes ten daugiausiai mokinių. Jiems valdymo išlaidos didėja. Vietoj 83 tūkst. jie gaus 105 tūkst. eurų.

„Labiausiai nuskalpuoti mūsų darželiai. Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ valdymo išlaidos mažėja 1,39 karto, Šakių lopšelyje-darželyje „Berželis“ – 2,18, o Šakių lopšelyje-darželyje „Klevelis“ – net 3,64 karto, – informavo E. Pilypaitis. – Jei nesiimam jokių priemonių, visus trūkstamus pinigus turime primokėti iš savivaldybės biudžeto ir patenkam į didelį finansinį krachą.“

Nuo ateinančių metų sausio reikės surasti dar papildomų lėšų ir tris mėnesius finansuoti švietimo įstaigų vadovų algas, nes Vyriausybės nutarimu savivaldybė negalės išmokėti mažesnes algas, nei jos buvo numatytos iki 2018m. rugpjūčio 31 d. Tad, mero manymu, visos mažosios mokyklos, kurios patenka į šitą mėsmalę, turės būti arba apjungtos su kitomis mokyklomis, arba susimažinti iki minimumo administracines išlaidas.

„Susiklosčius tokiai situacijai, mokyklų direktoriai taip pat turės dirbti tik nedidele dalimi etato. Šiandien kai kurios mokyklos (Plokščių, Gelgaudiškio, Kidulių) neturi nuolatinių vadovų, tai čia galbūt bus netgi lengviau, nes švietimo įstatymas leidžia mokyklos direktoriui vadovauti ir gretimai įstaigai“, – svarstė E. Pilypaitis, primindamas, jog šių metų pabaigoje kadencijas baigia ir Žvirgždaičių progimnazijos, Lukšių Vinco Grybo bei Griškabūdžio gimnazijų vadovai.

Situacija pasikeitė ir dėl to, kad nuo mokinio krepšelio buvo pereita prie klasės krepšelio. Jei klasėje trūksta bent vieno mokinio iki nustatyto minimalaus skaičiaus, pagal nustatytą tvarką nubraukiama pusė krepšelio lėšų. Leisdama išimties tvarka mokyklose formuoti klases su nepilnu mokinių skaičiumi, savivaldybė privalės iš savo biudžeto padengti trūkstamas lėšas. Šiuo metu tokių nepilnai sukomplektuotų klasių rajono švietimo įstaigose yra net 15.

Pasak vicemero Bernardino Petro Vainiaus, tai rodo, kad jau turime pradėti galvoti apie neišvengiamą rajono mokyklų tinko pertvarką, nes išlaikyti visų rajono švietimo įstaigų nepavyks. Mokyklų tinklo pertvarkos grupės posėdyje buvo analizuojamos Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro ir Šakių „Varpo“ mokyklos perspektyvos, Žvirgždaičių, Siesartėnų, Sudargo ir Slavikų švietimo įstaigų išlikimo galimybės. Apie tai artimiausiu metu bus kalbamasi su miestelių ir mokyklų bendruomenėmis, tačiau viena aišku, kad visų laukia neišvengiamos permainos. Visos mažosios rajono mokyklos atsidūrė po padidinamuoju stiklu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.