Mokyklose plinta ne tik patyčios, bet ir smurtas?

smurtas vaikai
Nuotr. Žaidimo esmė, kad  sumirksėjus į spragtelėjimą pirštais sulauki smūgio. Ar tai tikrai tik nekaltas žaidimas?

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ne paslaptis, kad mokyklose patyčios yra aktuali problema, tačiau vis dažniau girdime ir apie tarp vaikų plintantį smurtą. Neseniai paaiškėjo, kad Šakių „Varpo“ mokykloje atsirado naujas žaidimas, apie kurį vis garsiau pradėjo kalbėti mokinių tėvai, pastebėję mėlynes ant savo vaikų kūno.

Paaiškėjo, kad iš pirmo žvilgsnio visai nekaltas žaidimas gali tapti smurtu prieš kitą mokinį. Visa jo esmė – spragtelėjimas pirštais prieš vaiko akis. Jei šis sumirksi, gauna smūgį į petį.

Pasak vienos mamos (redakcijai pavardė žinoma), apie šį žaidimą vieni tėvai sužinojo iš mėlynių ant vaikų kūno, kiti – per susitikimą su klasių auklėtojais, treti – iš sumuštų vaikų tėvų. Paaiškėjo, kad buvo atvejis, kai tėvai ėjo kameras, įrengtas koridoriuose, atsisukti, kad išsiaiškintų, kas įvyko.

„Nematome jokios pačios mokyklos pozicijos, o visa tai vyksta būtent joje. Tėvai šneka tarpusavyje – tai tas žaidimas. Bet tai jau nėra žaidimas, tai yra smurtas, nes bet kas koridoriuje gali spragtelėti tau prieš akis pirštais ir trenkti. O kas, jei trenkia ne vienas, o šeši? Viena mergaitė lenkėsi, norėdama išvengti smūgio, tai jai vos dantų neišmušė“, – pasakojo mama, stebėdamasi, kodėl mokykloje toleruojami tokie žaidimai.

Pašnekovė pastebėjo, kad patyčios dažnam šiuolaikiniam vaikui jau yra normali bendravimo forma – vieną dieną gali vienas kitą išsivadinti gaidžiu ar verksniu, netgi susimušti, o kitą – vėl draugauti, nes tai atrodo natūralu, jie taip supranta.

„Tai labai priklauso nuo klasės auklėtojo. Vieni nelieka nuošaly, o kiti bando viską užglaistyt, neteikia jokios informacijos. Jei tik iš vaiko namuose sužinai, kad jis buvo sumuštas, tai apie ką kalbame, kur socialinės darbuotojos?“ – piktinosi mama, kad patys tėvai turi patys eiti atsisukti kamerų, susirasti smurtautoją, jo tėvus ir aiškintis, kodėl taip įvyko, nes mokyklos atsakingi darbuotojai nesiima jokių veiksmų.

Kita mama (redakcijai pavardė žinoma) papasakojo atvejį, kad aiškinantis situaciją, prieš nukentėjusį vaiką buvo pastatyti keturi vyresnio amžiaus moksleiviai ir paprašyta parodyti, kuris mušė. Mamos pastebėjimu, akistatos taip nė policijoje nevykdomos, naivu tikėtis, kad nukentėjęs išduos savo skriaudėją, nes bijos už tai būti dar kartą sumuštas.

Klausimas apie smurtą buvo iškeltas ir nagrinėjamas mokyklos tėvų komitete, kuriam vadovauja Rolandas Pavalkis. Jis sakė susitikęs su Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriumi ir pavaduotoju, kurie pritarė, kad reikia apie tai šnekėtis su tėvais, kad būtų dėl panašių atvejų informuojama administracija.

„Susidarė įspūdis, kad jie tikrai nebando visko užgniaužt ar nuslėpt. Tikrai ne. Vieną kitą atvejį bandžiau pateikt, tai apie vieną jie net nežinojo nieko. Ką aš ir sakiau susirinkime: jei klausimų nesprendžia socialinė pedagogė, reikia eit tiesiai pas direktorių ar pavaduotoją. Nesuprantu tėvų pozicijos, kai kalba, kad paskambintume112 ir viskas išsispręstų. Kam kitiems užkrauti mūsų problemas? Manau, čia šiek kiek perlenkiama lazda ir sutirštinamos spalvos. Kiek jau tas vaikas turi būti sumuštas, kad pareitų visas mėlynas?“ – stebėjosi mokyklos tėvų komiteto pirmininkas.

Kaip informavo Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Kočiūnienė, mokyklos administracijai toks žaidimas yra žinomas, yra išaiškintas vienas smurto atvejis, apie jį kalbėtasi su tėvais.

„Dabar mes aiškinamės, ar buvo tokių smurtinių atvejų daugiau. Šio įvyko neviešinome plačiau, nes, vadovaudamiesi duomenų apsaugos įstatymais, norime išsaugoti vaiko konfidencialumą. Mokiniai stebimi ir per pamokas, ir per pertraukas, jie kalbasi ir su auklėtojomis, kas kur vyksta, tačiau tokio, kaip masinio, reiškinio nėra. Daugiau tai pavieniai atvejai“, – komentavo direktoriaus pavaduotoja.

Ji paneigė teiginį, jog mokykla nori viską užglaistyti ir nieko nesiima. Šiuo klausimu jau yra kalbėtasi ir su Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte, kuri pasiūlė pagalbą sprendžiant smurto ir chuliganizmo atvejus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.