Praėjusį trečiadienį žurnalas „Reitingai“ pristatė šalies gimnazijų reitingus, progimnazijų ir pradinių mokyklų palyginimą pagal standartizuotų testų rezultatus bei mokinių nubyrėjimą, aptarė stiprias ir silpnas mokyklas, reitingavo savivaldybes. Žvilgtelėjome, kuriose vietose šiuose reitinguose yra mūsų rajono mokyklos ir kaip jos įvertintos.

Rajono gimnazijų vieta reitinguose

Aukščiausiai tarp rajono gimnazijų, kaip ir pernai, įvertinta Šakių „Žiburio“ gimnazija.  Tiesa, ji šiek tiek smuktelėjo žemyn, tačiau surinko 45,93 taško ir užėmė 77 vietą (2018 m. buvo 52-a). Net 54 abiturientai iš 138 baigusiųjų įstojo studijuoti į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose, trys išvyko mokytis į užsienio universitetus. Devyni gimnazistai iš valstybinių brandos egzaminų gavo po vieną šimtuką.

Antroje vietoje – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, įvertinta 40,39 taško ir reitingų lentelėje pakilusi į 136 vietą (2018 m. užėmė 238 vietą). Iš 27 gimnaziją baigusių mokinių keturi įstojo į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose, vienas – į užsienio universitetą, tačiau nė vienas nesurinko šimto taškų iš kurio nors egzamino.

Trečią vietą tarp rajono gimnazijų užėmė Griškabūdžio gimnazija. Šiemet nukritusi keletu pozicijų žemyn, ji pelnė 35,49 taško ir įsitvirtino 189 vietoje (2018 m. užėmė 152 vietą). Iš 48 mokyklą baigusių abiturientų į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose įstojo 14, į užsienio aukštąją mokyklą – vienas. Du gimnazistai iš valstybinių brandos egzaminų gavo po vieną šimtuką.

Ketvirta – Lukšių Vinco Grybo gimnazija, surinkusi 30,13 taško ir iš 300 vietos pakilusi į 258-tą. Iš 62 mokyklą baigusių abiturientų tik trys įstojo mokytis į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose, vienas – į užsienio universitetą. Nė vienas abiturientas iš kurio nors egzamino negavo šimtuko.

Kuo mažiau vaikų, tuo jie brangesni

Didžiausiu finansiniu nesusipratimu „Reitingų“ žurnalas pavadino Lietuvos pagrindinių mokyklų finansavimą, kai „pagal pinigų skirstymą susidaro įspūdis, kad pagrindinės mokyklos yra ne už 10–20 km viena nuo kitos, o už tūkstančių ir gal net skirtingose valstybėse“. Kai kuriose jų vieno vaiko mokymui skiriama po 1 tūkst. 600 eurų, o kai kur ir po 7 tūkst. eurų per metus. Tiesa, reikia paminėti, kad tokiose mokyklose mokosi nedaug vaikų. Mažas mokinių skaičius ir lemia išlaidų vienam vaikui išaugimą. Štai mūsų rajone – Šakių „Varpo“ mokykloje vienam mokiniui per metus skiriama 1 tūkst. 989 eurai, Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre – 4 tūkst. 692 eurai, o štai Žvirgždaičių progimnazijoje – net 5 tūkst. 183 eurai.

Mažėjant vaikų skaičiui viena po kitos mažosios mokyklos yra prijungiamos prie didesniųjų arba visai uždaromos. Iš dviejų blogybių visuomet renkamės mažiausią. Tačiau visi suprantame, kad mokykla kaimui yra gyvybės šaltinis. Jei ji uždaroma, tai ir kaimas po kurio laiko apmiršta. Todėl jau senokai vadovaujamasi nuostata, kad kaimuose verta išlaikyti bent pradines mokyklas, net jeigu jose mokosi ir mažai mokinių. Tačiau žurnalo „Reitingai“ atlikti tyrimai rodo, kad tikrai neverta išlaikyti progimnazijų, pagrindinių mokyklų ar gimnazijų, ypač jeigu jose suformuotos jungtinės klasės. Jeigu mokykloje bendras mokinių skaičius mažesnis nei 120, ji neperspektyvi (tokių mokyklų šalyje yra per 340), o jei didesnis nei 120, tuomet – perspektyvi (tokių –780).

Matematikos žinios pramušė dugną

„Reitingai“ atliko tyrimą, kaip matematiką moka šalies dešimtokai, ir padarė išvadą, kad ankstesniais metais jų rezultatai buvo geresni. Tenka apgailestauti, bet matematikos žinių įvertinimo bendras vidurkis tėra 4,74 balo iš 10, o kai kurių pagrindinių mokyklų nesiekia nė 4 balų. Lyginant su pernai, faktiškai visų mokyklų rezultatai šiais metais dar labiau smuktelėjo žemyn.

Pagal mokinių lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros (PUPP) rezultatus mūsų rajono mokyklos išsirikiavo tokia tvarka. Geriausiai šiame reitinge pasirodė Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras, kurios mokinių pasiekimų bendras vidurkis sudaro 5,945 balo, lietuvių kalbos pasiekimų vidurkis – 7 balai, matematikos – 4,89. Antroje vietoje – Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras. Jos dešimtokų pasiekimų vidurkis – 5,925 balo, lietuvių kalbos– 6,71 balo, o matematikos – 5,14 balo. Trečioje vietoje – Slavikų pagrindinė mokykla, kurios mokinių bendras pasiekimų vidurkis – 5,75 balo, lietuvių kalbos pasiekimų vidurkis siekia 7, o matematikos – 4,5 balo. Sintautų pagrindinės mokyklos mokinių bendras pasiekimų vidurkis sudaro 5,335 balo, lietuvių kalbos pasiekimų vidurkis – 6,25 balo, o matematikos – 4,42 balo.

Kitų rajono mokyklų bendras mokinių pasiekimų vidurkis nesiekia 5 balų. Štai Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro bendras mokinių pasiekimų vidurkis – 4,95, lietuvių kalbos – 6,4, o matematikos – tik 3,5 balo. Panaši situacija ir Šakių „Varpo“ mokykloje, kur bendras pasiekimų vidurkis 4,725 balo, lietuvių kalbos – 5,71 balo, o matematikos – tik 3,74. Taip pat ir Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje. Jos mokinių bendras pasiekimų vidurkis – 4,5 balo, lietuvių kalbos– 5,53 balo, o matematikos – 3,47 balo. Blogiausi matematikos rezultatai pagal atliktus tyrimus Kidulių pagrindinėje mokykloje. Čia bendras mokinių pasiekimų vidurkis – 4,095 balo, lietuvių kalbos – 5,64 balo, o matematikos – tik 2,55 balo.

Reitinguose – trisdešimt antri

Šį kartą žurnalas „Reitingai“, sudarydamas savivaldybių reitingus rėmėsi ne tik akademiniais rodikliais, bet ir mokinių savijautos, santykių, patyčių aspektais, sporto ir meninių pasiekimų rezultatais, net ir tuo, kaip atskirų mokyklų abiturientams vėliau sekasi gyvenime. Šakių rajono savivaldybė surinko 61,92 taško ir yra 32 vietoje. Iš 3 tūkst. 180 rajono mokyklose besimokančių mokinių 50,3 proc. mokyklose jaučiasi gerai. 46,3 proc. iš visų mokinių dalyvauja neformalaus vaikų švietimo veiklose. 50,4 proc. abiturientų pernai įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o 53,5 proc. – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Mūsų rajono savivaldybės abiturientų stojamojo balo vidurkis – 5,334. Praėjusiais metais tarp populiariausių profesijų, kurias rinkosi abiturientai, buvo statybos inžinerija, orlaivių techninis eksploatavimas, slauga, teisė, ekonomika ir farmacija.   

Tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pirmą kartą paskelbtų 150 silpnų, tačiau geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų papuola šešios mūsų rajono mokyklos – Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, Gelgaudiškio, Kidulių ir Sintautų pagrindinės mokyklos bei Griškabūdžio ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos.