baneris leidinys

eikevicius100
Nuotr. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai 35-erius metus vadovaujantis Romas Eikevičius užtikrino, kad gimnaziją sieks išsaugoti ir ateityje.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusį penktadienį Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė pakvietė visus į garbingą šimto metų jubiliejų. Nuo pat ryto jos koridoriuose šurmuliavo esami ir buvę mokiniai, ieškantys atminimo ženklų gausiuose stenduose, ir svečiai bei mokytojai, vertinantys gimnazijos pokyčius.

Šimtmečio šventė prasidėjo Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už gimnazijos bendruomenę, mirusius mokytojus ir mokinius. Po jų visi šventės dalyviai skubėjo į Kudirkos Naumiesčio kultūros centrą. Čia vykusiame jubiliejiniame minėjime „Per šimtmečio prizmę...“ netrūko skambių dainų, šokyje besisukančių gimnazistų, istorijos prisiminimų ir sveikinimų.

Po gimnazijos himno, kuris, beje, pirmą kartą nuskambėjo švenčiant mokyklos 50-metį, buvo trumpai nusikelta į praėjusius laikus ir prisiminta gimnazijos istorija. Ji miestelyje prasidėjo dar šeimininkaujant vokiečiams – 1918 m. rugsėjo 19 d., kai laikraštyje „Lietuvos aidas“ buvo paskelbtas Naumiesčio „Žiburio“ draugijos sprendimas, kad pradinės mokyklos miestui negana, reikia steigti aukštesnę – aštuonių klasių gimnaziją. Tų pačių metų lapkritį Švietimo ministerija leido steigti  „Žiburio“ gimnaziją, išlaikomą „Žiburio“ draugijos ir remiamą Švietimo ministerijos lėšomis. Viena aktyviausių mokyklos kūrėjų buvo mokytoja Ona Valaitytė, studijavusi prancūzų kalbą ir literatūrą Fryburgo ir Paryžiaus universitetuose. Tad po stojamųjų egzaminų, kurie buvo vadinami kvotimais, 1919 m. sausio 9-ąją Naumiesčio gimnazijoje, kuri įsikūrė iš Meištų kaimo ūkininkų Valaičių nuomojamose patalpose, mokslus pradėjo 79 mokiniai. Pirmuoju gimnazijos vedėju paskirtas Antanas Daniliauskas. Dėl netinkamų mokyklai patalpų dar tų pačių metų rudenį gimnazija buvo perkelta į gydytojo Isco Šaja Grosmano išnuomotą namą. Buvo planuota, kad gimnazija bus realinė, tačiau, įvedus lotynų kalbos dėstymą, ji veikė kaip humanitarinė. Nors mokykla turėjo gana turtingą biblioteką, lietuviškų vadovėlių labai trūko, tad gimnazistai mokėsi iš rusiškų, lenkiškų ir vokiškų vadovėlių, daug ką turėjo užsirašinėti į sąsiuvinius. 1922 m. gimnazijoje mokėsi jau 234 mokiniai.

Deja, gimnazijos statusą turėjusi mokykla realiai beveik dešimtmetį veikė kaip progimnazija. Išaugti į pilną gimnaziją jai nepavyko dėl keleto priežasčių: nebuvo laiku pasirūpinta tinkamomis patalpomis, trūko aukštesnėse klasėse pasirengusių dėstyti mokytojų, mokinius traukė kaimyninės gimnazijos. Mažėjant mokinių skaičiui, 1928 m. Švietimo ministerija nutraukė gimnazijos finansavimą. Viena „Žiburio“ draugija jos nepajėgė išlaikyti, todėl teko uždaryti. Naumiestis liko tik su pradžios mokykla. Lemtingi jai buvo 1932-ieji, kai švietimo ministras Konstantinas Šakenis atidarė naują pradinės mokyklos, kuriai buvo suteiktas Vinco Kudirkos vardas, pastatą su vandentiekiu, kanalizacija ir centriniu šildymu.

Džiugu, kad būdama tokia maža, siaučiant skaudiems ir dramatiškiems istoriniams įvykiams, mokykla išliko ir apgynė lietuvišką žodį. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais, mokykloje mokslo metai prasidėjo lapkričio mėnesį. Mat traukiantis vokiečiams, mieste buvo sunaikinta apie 80 proc. pastatų, nukentėjo ir naujoji mokykla. Tačiau, nepaisant inventoriaus ir mokymo priemonių trūkumo, čia susirinko 135 mokiniai. Jų gretas retino trėmimai į Sibirą, mobilizacija į sovietų kariuomenę, areštai už antitarybinę veiklą.

Nuo 1950-ųjų mokykla oficialiai pradėta vadinti vidurine mokykla, o 1958m. jai suteiktas Vinco Kudirkos vardas. Reforma po reformos, vienai kartai keičiant kitą, mokinių vis daugėjo, todėl 1965 m. pastatytas pirmasis trijų aukštų mokyklos priestatas, o 1980-aisiais – dar vienas su sporto sale, dirbtuvėmis, technologijų kabinetais, biblioteka, skaitykla ir netgi valgykla. 2004-ieji mokyklai buvo ypatingi – rajono taryba jai suteikė gimnazijos statusą. Nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. mokyklai vadovauja dabartinis direktorius Romas Eikevičius. Tardamas sveikinimo žodį, jis su dėkingumu atsigręžė į asmenybes, kūrusias besikeičiančios mokyklos istoriją, džiaugėsi alumnais, sugrįžusiais pasidalyti savo sėkmės istorijomis su dabartiniais gimnazistais.

„Buvusi gimnazija išsilaikė tik 10-metį. Mūsų atkurtai gimnazijai – jau 15 metų. Noriu užtikrinti, kad ir ateityje sieksime mūsų mieste išsaugoti gimnaziją, kuri daktaro Vinco Kudirkos žemėje klestės su gerbiamais, nuoširdžiais, žingeidžiais mokiniais ir mokytojais“, – žadėjo direktorius.

Šventėje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase pasidžiaugė mokykloje sukurtu žinių ir patirties palikimu, dėkojo vadovams ir pedagogams už nuoširdų darbą ugdant jaunąją kartą, linkėjo kuo geriausios kloties augant patiems ir auginant mūsų šalį. Rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio manymu, mokykla – tai nėra tik paprastas namas, žinoma, ir jos pastatai yra labai svarbūs, tačiau dar svarbiau yra mokyklos turinys – kas čia sukuriama, kokie mokytojai auklėja jaunąją kartą ir ką jie palieka. Pasak jo, šimtas metų – tai jau yra epocha, amžius ir rimtas istorinis momentas, kai galima daryti tam tikrus apibendrinimus ir prisiimti įsipareigojimus ateičiai. Džiaugdamasis iš gimnazijos šimtą metų tebesklindančia šviesa, jis linkėjo mokyklos bendruomenei ir toliau saugoti ir puoselėti jos dvasią.

„Man atrodo, kad visi šiandien sėdintys šioje salėje, jaučiasi sugrįžę namo, – kalbėjo į minėjimą atvykusi garbinga gimnazijos mecenatė, buvusi šios mokyklos auklėtinė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė. – Pagalvokit, kiek mokytojų yra baigę šią mokyklą? Kartų kartos grįžta namo ir čia dirba. Ar gali būti kas nors gražiau pačiai mokyklai, jei jos mokiniai nori pareiti namo, nori dirbti čia ir auginti savo tėviškės vaikus? Aš labai didžiuojuosi, kad baigiau tokią mokyklą.“

Prisimindama gimnazijos istoriją, G. Čepaitienė apgailestavo, kad vienas vardas čia buvo nepaminėtas. Tai „Žiburio“ draugijos įkūrėjo naumiestiečio kunigo (o vėliau vyskupo) Justino Staugaičio vardas, kuris taip pat turėjo būti susijęs su gimnazijos įsteigimu. Profesorė įteikė mokyklos bendruomenei vertingą istorinę dovaną – 1928 m. (paskutiniųjų metų prieš uždarymą) mokyklos mokinių leisto literatūros savaitinio laikraščio, kuris saugomas M. Mažvydo bibliotekoje, kopiją.

Daug nuoširdžių palinkėjimų jubiliejaus proga gimnazijos mokytojams ir mokiniams išsakė į šventę atvykę svečiai, Marijampolės apskrities gimnazijų ir rajono mokyklų vadovai, Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algimantas Baubonis, rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio vedėja Marija Jurgilienė, gimnazijos mokinių tėvų komitetas, Kudirkos Naumiesčio įmonių vadovai, esami ir buvę gimnazistai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

88

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos