Šiemet rajone trys šimtukai

simtukai
Rajone šimtukus gavo: Livija Sadauskaitė iš Lukšių Vinco Grybo gimnazijos (dešinėje) bei Šakių „Žiburio“ gimnazistai Gabrielė Razmickaitė ir Edvinas Ernst – visi iš anglų kalbos.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Pasibaigus pagrindinei valstybinių brandos egzaminų sesijai, paaiškėjo abiturientų egzaminų rezultatai. Jei pernai rajone turėjome 11 moksleivių, egzaminus išlaikiusių aukščiausiu balu, tai šiemet – tik trys. Tai Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientė Livija Sadauskaitė ir du Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai – Gabrielė Razmickaitė ir Edvinas Ernst. Visi šimtukai gauti iš anglų kalbos valstybinio egzamino. Rajono savivaldybės sprendimu kiekvienam šimtą balų gavusiam abiturientui skirta 200 eurų premija.

Gabrielė Razmickaitė
Šakių „Žiburio“ gimnazija
Anglų kalba – 100,
lietuvių kalba ir literatūra – 93,
geografija – 89,
istorija – 86,
matematika – 51.

Pasak G. Razmickaitės, šimtuką iš anglų kalbos ji tikėjosi gauti. Tai nebuvo jokia staigmena, nes šis dalykas visada jai geriausiai sekėsi, anglų kalbos olimpiadose ji dalyvavo daugiausiai kartų. „Žinoma, norėjosi šimtukų ir iš kitų dalykų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos, tačiau rezultatais tikrai nesu nusivylusi“, – atviravo abiturientė, prisipažinusi, kad pasiruošimui egzaminams ji skyrė ne itin daug laiko – šiek tiek kartojo praeitą medžiagą, bet į egzaminus žiūrėjo kaip į paprastus atsiskaitymus per pamokas.

„Mano nuomone, norint gerai išlaikyti egzaminą reikia nuosekliai mokytis ištisus mokslo metus, o paskutines dienas skirti lengvam pasikartojimui. Taip išvengsi didelio streso ir neperkrausi savo smegenų didžiuliu naujos informacijos kiekiu, kas tau gali netgi pakenkti, nes egzamino metu jausiesi nepailsėjęs, išsekęs, o ir informacija nebus gerai suvirškinta“, – prisipažino G. Razmickaitė, ateinančioms kartoms patardama „nebandyti iškalti 12 metų kurso per vieną naktį“. Jos manymu, egzamino rezultatą nulemia įdėtas darbas ir sėkmė nesužaidžia kaip daug ką  nulemiantis faktorius – ji tegali nulemti, ar gausi šimtuką, ar devyniasdešimt devynis balus.

Šakių gimnazistė neslėpė, kad laisvalaikiu mėgsta daug skaityti, nes literatūra visada buvo vienas iš didžiausių jos pomėgių. Beje, sportas ir svorių kilnojimas sporto salėje padėjo geriau jaustis, pailsėti nuo rūpesčių ir įveikti stresą.

„Šiais metais neplanuoju stoti į universitetą, nes nesu tvirtai nusprendusi, ko noriu siekti, tačiau kitais metais tikriausiai rinksiuosi studijas viename iš Anglijos universitetų. Studijos užsienyje man atrodo kaip savotiškas iššūkis, galimybė išeiti iš savo komforto zonos, prisitaikyti gyventi visiškai svetimoje aplinkoje, pažinti naują kultūrą. Manau, jaunam žmogui tai itin naudinga patirtis“, – savo ateities planais dalijosi G. Razmickaitė.

Edvinas Ernst
Šakių „Žiburio“ gimnazija
Anglų kalba – 100,
kiti laikyti egzaminai – lietuvių kalba ir literatūra,
vokiečių kalba ir istorija

E. Ernst  neslėpė, kad vylėsi tokio rezultato iš anglų ir vokiečių kalbų. Ir nuojauta neapgavo – iš anglų kalbos gavo šimtuką, nepasisekė tik su vokiečių kalba.

Šakių gimnazistas prisipažino, kad užsienio kalbos egzaminams papildomai nesiruošė, o istorijos ir lietuvių kalbos žinias labiau kartojosi paskutinę lemtingą naktį prieš egzaminus. Pasak jo, daugiausiai dėmesio skyrė privalomam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui, nes jo labiausiai bijojo ir šioje srityje jautėsi silpniausiai.

„Lengva būtų viską suversti sėkmei ir tai mane labai gundo, bet man pakišo koją įdirbio ir žinių trūkumas. Tarkim, istorijos egzamine, kurio temos aprėpia apie 2000 metų laikotarpį, išmokti viską atrodo sunkiai įmanoma, bet pažįstu žmonių, kurie jį išlaikė 80–90 balų. Vadinasi, su įdirbiu tai pasiekiama“, – atviravo E. Ernst.

Abiturientas pasakojo, kad po pamokų ir savaitgaliais jis skyrė laiko treniruotėms sporto klube, grojo pianinu, lankėsi įvairiuose Lietuvos regioniniuose parkuose, kur patiko važinėtis su dviračiu.
„Pats esu buvęs emigrantas, tad žinau gyvenimo užsienyje privalumus, tačiau Lietuva buvo ir, manau, bus mano namai ir to nepakeis jokie materialiniai dalykai. Todėl planuoju studijuoti universitete Kaune, galbūt lingvistikos srityje. Dėl savo ateities nesu tikras, manau, gyvenimas tekės sava vaga ir nukreips mane reikiama kryptimi. Svarbu, kad tai nebūtų pedagogika“, – kalbėjo moksleivis.

Livija Sadauskaitė
Lukšių Vinco Grybo gimnazija
Anglų kalba – 100,
lietuvių kalba ir literatūra,
chemija ir biologija – virš 86 balų,
matematika kiek mažiau.

„Visada mokiausi siekdama kuo aukštesnių rezultatų, bet šimtuko nesitikėjau. Prie šio rezultato labai prisidėjo mano nuostabi anglų kalbos mokytoja Irma Martinaitienė“, – įsitikinusi L. Sadauskaitė, prisipažinusi, jog egzaminams ji ruošėsi dvejus paskutinius mokslo metus sistemingai, todėl visas didysis ruošimasis nesusidėjo į paskutinę savaitę prieš egzaminą.

Abiturientė neslėpė, kad prie knygų teko sėdėti nemažai, nes vien to, ko mokosi mokykloje, jos nuomone, neužtenka, kad pasiektum geriausius rezultatus, tad reikia ir papildomos informacijos. Daugiausiai dėmesio Lukšių gimnazistė skyrė chemijos, mažiausiai – matematikos egzaminui. „Naivu būtų tikėtis, kad nedirbant, vien pasikliaujant sėkme, būtų įmanoma pasiekt aukštų rezultatų. Manau, darbas sudaro daugiau rezultato procentų nei sėkmė, tačiau reikia ir jos“, – teigė L. Sadauskaitė.

Be abejo, visas laikas po pamokų nebuvo skirtas vien mokymuisi, moksleivė laisvalaikį leido su draugais ar šeima, kartu keliavo po Lietuvą ir užsienio šalis, kurios savo universitetais svetur neišviliojo. L. Sadauskaitė savo ateitį sieja su Lietuva ir sveikatos mokslais.

„Viena didžiausių svajonių įstoti į mediciną, o kaip bus toliau, pamatysim. Per šešerius studijų metus dar daug kas gali pasikeisti. Tad ką likimas nulems – gyvenimą Lietuvoje ar užsienyje – bus matyti“, – dalijosi mintimis apie ateitį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.