Šiais metais speciali žyma skirta Juozo Tumo-Vaižganto metams įprasminti. Prie jos įsiamžino plytelę į grindinį įtvirtinę mokiniai, administracija, skulptorius ir pagrindinis idėjos autorius Kęstutis Dovydaitis (centre). D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Jau tapo tradicija, kad artėjant naujiems mokslo metams grindinyje prie Meno mokyklos atsiranda bronzinė žyma, kurioje įsiamžina ne tik tais metais skyrių baigę moksleiviai, bet joje atsispindi ir svarbus tų metų akcentas. Šiais metais bronzinėje žymoje – rašytojas, kunigas, visuomenininkas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Kadangi 2019-ieji Seimo nutarimu paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais, tai būtent jį ir nuspręsta įamžinti. Rugpjūčio 29-ąją į grindinį įtvirtinta žyma trečioji. Pirmoje buvo įamžintas Dailės skyriaus 25-metis, pernykštė trinkelė skirta atkurtos Valstybės šimtmečiui.
Pagrindinis šios idėjos sumanytojas, skulptorius Kęstutis Dovydaitis sako, kad iki naujų metų grindinyje atsiras dar viena žyma ir ji bus skirta Baltijos keliui 30-mečiui.
„Paskaičiavau, kad labai ilgai teks mokykloje dirbti, kol tas grindinys užsipildys, tai gal pabandysime kas pusmetį kažką padaryti“, – juokaudamas pažadą duoda skulptorius.
Nors idėja lieti specialias bronzines žymas jo, tačiau pusmetį prie šio darbo plušėjo ir 23-ioji skyrių baigusi laida. Būtent jų vardai ir surašyti žymoje: Ūla, Žemyna, Lukas, Kajus, Povilas, Justė, Raminta.
„Po kokių penkerių ar daugiau metų gal visa linija jau bus. Būti įsiamžinus savo miestelio ir Meno mokyklos istorijoje – privilegija“, – sako Ūla Balaševičiūtė, viena iš absolvenčių.
Tiek ji, tiek Kajus Merčaitis ir Povilas Žukaitis, dar du trinkelės įliejime dalyvavę moksleiviai, sako, kad sunkiausia buvo pačios idėjos įgyvendinimas.
„Pirmiausia atsirinkom eskizus ir dėjom į bendrą darbą. Paskui modeliavom iš plastilino, bet sunkiausia išpjaustyti“, – sako Dailės skyrių baigę moksleiviai.
Kaip ir anksčiau, kūrinio gamybą rėmė, trinkelę pagamino UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ (direktorius Edmundas Rinkevičius).
„Edmundas nuolatinis meno rėmėjas. Labai tuo džiaugiamės“, – sako Meno mokyklos direktorius Einaras Martinaitis.
Meno mokyklos bendruomenė svarsto, kad nors dabar grindinyje tik trys trinkelės, bus smagu pažiūrėti, kaip grindinys atrodys dar po kelerių metų. Neabejojama, kad jis taps savotiška lauko galerija, kur save surasti sugrįš kažkada įsiamžinę moksleiviai, apžiūrėti unikalius kūrinius gali ir galės kiekvienas praeivis.
„Man visada vau, ką daro Kęstutis“, – nedaugžodžiauja Meno mokyklos direktorius, palaikantis ne tik šią, bet ir daugelį kitų skulptoriaus idėjų.
Dalė iš Griškabūdžio:
