Robotikos akademijos „Robotiados“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas teigė, kad, žaisdami įvairius išgyvenimo, strateginius ir kitus žaidimus, vaikai išmoksta daug dalykų, kuriuos gali pritaikyti realiame gyvenime. D. Pavalkio nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Ketvirtadienį Šakių „Žiburio“ gimnazijoje vyko interaktyvi pamoka „Vaizdo žaidimai: pramoga ar pragyvenimas?“ Ją pravedė ir moksleivius diskusijai kvietė „GameOn“ (vaizdo žaidimų renginių pradininkai) komunikacijos vadybininkė Aurelija Vaitkevičiūtė bei Robotikos akademijos „Robotiados“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Jie ne tik pasidalijo savo patirtimi kompiuterinių žaidimų industrijoje, bet ir bandė įrodyti, kad jie nėra skirti tik pramogai.
A. Vaitkevičiūtė gausiam būriui moksleivių iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir „Šakių „Varpo“ mokyklos papasakojo apie savo kelią į „GameOn“, kuris truko net trejetą metų. Pasak jos, geiminti pradėjusi nuo devynerių metų, kai tėvai turguje nupirko „The Sims“ žaidimą rusų kalba, viešnia pasakojo apie viešosios komunikacijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir perdėtą pasitikėjimą savo balsu, kol nebuvo „praspirta“ LNK televizijoje.
A. Vaitkevičiūtė prisiminė, kaip LNK žinių vedėjas Gintaras Deksnys išbrokavo ir jos balsą, ir dikciją, o išlydėdamas pasiūlė išbandyti save internetinėje žiniasklaidoje. Ji neslėpė, kad būtent tai ir paskatino sugrįžti prie taip mėgiamų kompiuterinių žaidimų. Pasiprašiusi į „GameOn“, viešnia prisipažino, kad pustrečių metų šioje industrijoje sukosi visai nemokamai, tačiau tai buvo jos svajonių darbas, kurio ji labai troško. Savo karjerą pradėjusi pristatydama karščiausias žaidimų naujienas Youtube‘o kanale „Žaismo DNR“, galiausiai Aurelija tapo „GameOn“ balsu. Tad, pasak jos, viskas ateina ne baigus mokslus ir įgijus išsilavinimą, o per labai didelį darbą.
A. Vaitkevičiūtė moksleiviams pristatė lapkričio vidury vyksiantį ir laukiamiausią „GameOn“ vaizdo žaidimų mylėtojų renginį, pritraukiantį minias žaidėjų, žaidimų kūrėjų, žinomų žmonių iš visos Lietuvos bei Baltijos regiono, kurie ne tik žaidžia, bet ir dalinasi gerąja patirtimi.
K. Vasiliauskas, pristatydamas Robotikos akademiją, parodė du skirtingus filmukus, kaip įmonės veikla pristatoma tėvams ir kaip jų vaikams. Mat žaidimai, kuriuos žaidė tėvai ir kuriuos žaidžia vaikai, labai skiriasi. Dažniausiai tėvai pyksta, kai vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir stengiasi juos apriboti, o vaikai nori ne tik žaisti, bet kad žaidimai jiems padėtų mokytis, o dar geriau, kad mokykloje vyktų bent viena žaidimų pamoka.
„Robotiados“ vadovas paaiškino, kad, atsiradus dirbtiniam intelektui, šiandieniniam jaunimui kartelė iškelta aukščiau nei jų tėvams, nes daugybę paprastų darbų jau perima robotai. Jei anksčiau reikėjo varžytis su žmonėmis, tai ši karta turės varžytis su programine įranga. Dirbtinis intelektas unikalus tuo, kad geba mokytis, tad žmonių unikalumas mokytis jau nelaikomas unikalumu. Mat jei žmogus vaikščioti išmoksta per pusę metų, tai dirbtinis intelektas per mikrosekundę.
Pasak jo, kompiuteriniai žaidimai nėra toks didelis blogis, kaip mano tėvai, nes, žaisdami įvairius išgyvenimo, strateginius ir kitus žaidimus, vaikai išmoksta daug dalykų, kuriuos gali panaudoti kitur, bei galimybę susikurti savo svajonių darbą. Kiek daug įdomių ir skirtingų profesijų laukia jaunosios kartos ateityje: streamer‘iai, cosplayer‘iai, pro gamer‘iai...
Šį renginį, kurio tikslas – palaikyti regiono vaikų ir paauglių domėjimąsi naujausiomis technologijomis, organizavo UAB „Gulbelė“.