Prieš 180 metų rašytiniuose šaltiniuose paminėta kunigo Antano Tatarės Lukšiuose įkurta parapinė mokykla. Penktadienį šį jubiliejų paminėti susirinko Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė, buvę ir esami mokytojai ir mokiniai, garbingi svečiai, rajono valdžios atstovai. Per mokyklos gyvavimo metus keitėsi jos išvaizda, vieta, pavadinimas, bet ši švietimo įstaiga visada garsėjo tradicijų puoselėjimu, atvirumu ir inovatyvumu, išsiskyrė konferencijų gausa.

Deja, jubiliejinis minėjimas penktadienį buvo aptemdytas liūdesio, nes būtent šią dieną Lekėčių kapinėse amžinojo atilsio atgulė buvęs Lukšių mokyklos rusų kalbos mokytojas Stanislovas Tamulaitis. Jo atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.

Konferenciją „Laikas bėga, bet praeitis išlieka“ atidariusi Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė, pasidžiaugusi ilgamete ir turtinga mokyklos istorija, prisiminė dar vieną svarbų įvykį – 2010 m. gegužės 27 d. akreditavus vidurinio ugdymo programą mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Šiandien pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformalaus švietimo, vairavimo mokymo programas čia dirba 63 mokytojai, kurie ugdo 418 mokinių nuo vienerių  iki 20-ties metų. Per visus tuos metus mokykla išleido 65 abiturientų laidas, 10 – jau gimnazijoje. Gimnazija turi du skyrius: nuo 2005-ųjų priskirtą ikimokyklinio ugdymo skyrių „Ąžuoliukas“ ir Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyrių, kuriame nuo 2017 m. mokosi 11–12 klasių mokiniai.

Pasak N. Šapolienės, yra pasakyta: vakar diena yra istorija, rytojus – paslaptis, o šiandiena – dovana, kuri vadinama dabartimi. Ji džiaugėsi, kad gimnazijos kolektyvas pasistengė dabartį paženklinti nauju leidiniu „Lukšių Vinco Grybo gimnazija 2010–2019“, kurį sudarė mokytojos Stasė Burkšaitienė ir Sonata Kurienė.

Tai dar viena graži dovana 180-metei mokyklai, kurios istoriją pranešime „Lukšių mokyklos šviesa: nuo XIX a. grifelinės lentelės iki XXI a. moderniausių technologijų“ apžvelgė mokytoja ir 19 laidos abiturientė S. Burkšaitienė. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Lukšių parapinę mokyklą 1839 m. įkūrė kunigas ir didaktinės prozos pradininkas Antanas Tatarė, kuris Lukšiuose vikaro pareigas ėjo iki 1855-ųjų.

Po 1863 m. sukilimo, siautėjant carinei nutautinimo politikai, 1866 m. Lukšių mokykla buvo uždaryta, o atidaryta kita, kur pamokos dėstomos rusų kalba. Mokymo turinys buvo siauras: tikyba, rusų kalba, pirmieji keturi aritmetikos veiksmai ir bažnytinės giesmės. Todėl tarp lukšiečių ši mokykla buvo nepopuliari, vaikai mokėsi pas kaimo daraktorius – knygnešį Juozą Urbaitį-Bovelninį, brolius Eimučius ir keletą kitų.

Po spaudos atgavimo 1907 m. Lukšiuose vėl pradėjo veikti lietuviška pradinė mokykla, tačiau ramus gyvenimas tęsėsi neilgai – prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuva atsidūrė kaizerinės Vokietijos valdžioje. Ji uždarė prieš karą apskrityje įsteigtas mokyklas ir pradėjo kurti savo, kuriose mokė tikybos, vokiečių kalbos ir skaičiavimo.

1938 m. buvo nugriautas Zyplių dvarininko Jono Bartkovskio mokyklai padovanotas dviejų galų mūrinis pastatas, jai tarnavęs beveik 100 metų, o jo vietoje iškilo nauja tipinė pradinė šešių skyrių mokykla, kainavusi milijoną litų. Nors 1944-ųjų vasarą ties Lukšiais užvirė aršūs mūšiai, ant miestelio krito bombos, sudegė jų centras, apgriauta bažnyčia, bet prieš pat karą pastatyta mokykla išliko. 1945 m. ji buvo reorganizuota į progimnaziją. Joje iki 1948 m. mokėsi ir Šakių gimnazistai, sudegus jų  mokyklos pastatui.   

1953 m. mokykla tapo pilna vidurine. Joje mokėsi 303 mokiniai, dirbo 24 mokytojai. 1955 m. čia buvo išleista pirmoji laida – 23 abiturientai. 1960m. mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas, o 2010-aisiais – ir gimnazijos statusas. Į gyvenimą išlydėtos 65 abiturientų laidos – iš viso brandos atestatus gavo 1 tūkst. 985 mokiniai.

Konferencija tęsėsi – 42 laidos abiturientė, Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė supažindino susirinkusiuosius su reikšmingu dvarininko J. Bartkovskio indėliu į Lukšių gyvenimą, svarstymais, ko išmoko ir ko neišmoko mokykloje, pasidalijo 49 laidos abiturientė Sima Kazarian, paskaitą „Mokykla – atspirties taškas į ateitį“ skaitė 52 laidos abiturientas, MB „Šlepetija“ vadovas Tadas Bybartas, 35 laidos abiturientė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė pristatė savo įžvalgas apie lituanisto vaidmenį visuomenėje anksčiau ir dabar.

Beje, rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius ne tik baigė Lukšių mokyklą (buvo 37 laidos abiturientas), bet ir sugrįžo į ją mokytojauti, todėl sveikino ne tik savo mokytojus, bet ir buvusius kolegas bei mokinius. Savo pranešime jis pasvarstė apie mokyklos vaidmenį jo gyvenime, kodėl pasirinko istoriko kelią, bet ir prisiminė jam brangius mokytojus – stiprias asmenybes, kurios padarė didelę įtaką ir palydėjo jį į kelią.

Daug nuoširdžių palinkėjimų jubiliejaus proga gimnazijos mokytojams ir mokiniams išsakė į šventę atvykę rajono valdžios atstovai – vicemeras ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana bei svečiai – Seimo narė Irena Haase bei pirmosios laidos abiturientas, filosofas, habilituotas mokslų daktaras,  prof. Juozas Sigitas Mureika. Beje, jis pagyrė gimnazijos rašinių konkurso „Ką jaunam žmogui duoda mokykla“ dalyvius, o laureatėms Auksei Buragaitei ir Rugilei Raudžiūtei įteikė po dovanėlę – knygą „Gulago partizanai“ (sudarytojas Saulius Saudargas), kurioje sudėti ir jo žmonos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimai apie Norilsko politinių kalinių sukilimą, kurio dalyve ji buvo.  

Jubiliejinį renginį vainikavo koncertas „Dėkoju tau“, kurį dovanojo buvę šios mokyklos auklėtiniai.