Sintautų mokykla skaičiuoja 200-uosius metus. Jos bendruomenė šį svarbų įvykį nusprendė paminėti kiek kitaip nei įprasta – be didelių fanfarų, koncertų ir balių, atskleidžiant tai, kas buvo sukaupta muziejaus aruoduose. Penktadienį čia buvo atidaryta fotografijų paroda „Sintautų mokyklai – 200“, kurioje įamžinta mokyklos istorija.

Sintautų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Strolys pasidžiaugė, kad į šį šventinį renginį atvyko ne tik rajono mokytojos emeritės Regina Dėdinienė, Antanina Klimaitienė, bet ir pradžios mokyklos vadovo Antano Černevičiaus dukra ir anūkė. Pasak direktoriaus, gyvenimas matuojamas ne pragyventais metais, o tuo, kokį pėdsaką žmogus palieka kitų gyvenime, mintyse ir širdyse, ir šiuos žodžius galima pritaikyti ne tik žmogui, bet ir mokyklai, nes žmogus ir mokykla labai panašūs – turi kūną (mokykla – pastatą) ir gyvybę (mokyklos gyvybė – mokiniai ir mokytojai).

„Sintautų mokykla savo gyvenimą pradėjo prieš 200 metų. Pradžioje, kaip sakoma, buvo žodis, t.y. buvo nurodyta nupirkti namą. Jis ir tapo kūnu. Zyplių dvarininkės Joanos Kučinskienės lėšomis 1819 m. pabaigoje ir pradėjo veikti mokykla. Kaip paminėta įvairiuose istoriniuose šaltiniuose, 1820 m. Sintautų parapinė mokykla, vadovaujama kunigo Pranciškaus Butkevičiaus, buvo laikoma viena geriausių Marijampolės apskrityje. Tad mes manome, kad 1819–1820 m. m. ir buvo šios mokyklos pirmieji veiklos metai“, – prisiminė V. Strolys ir čia pat uždavė klausimą – 200 metų daug  ar mažai?

Jo manymu, „kaip pažiūrėsi: jei bandytume pamatuoti žmogaus nueitu keliu – tai būtų nemažas kelias, o jei mokinių prirašytais, mokytojų ištaisytais sąsiuviniais, jų svajonėmis ir nuveiktais darbais – susidarytų labai ilgas kelias“. Jį peržvelgęs, direktorius džiaugėsi tais žmonėmis, kurie mokykloje dirbo ir kūrė, bei gabiais mokiniais, kurie tapo Lietuvos šviesuoliais.

Kraštotyrininkas, Sintautų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Daniliauskas trumpai peržvelgė Sintautų mokyklos istoriją, pradėdamas nuo pirmojo oficialaus rašytinio pranešimo, kuriame kunigas Macijevskis Augustavo vaivadijai pranešė, kad 1820 m. apskrityje visos numatytos mokyklos suorganizuotos, o tarp geresnių – ir kun. Butkevičiaus Sintautuose. 1839 m. įsteigus Varšuvos švietimo apygardą, Sintautų mokykla tapo valdine. Čia mokėsi nedaug – nuo 12 iki 33 mokinių. Mokykla suklestėjo į Sintautus atvykus kunigui Antanui Tatarei, kurio švietėjiškas darbas netrukus davė vaisius – mokinių padaugėjo iki 85.  

Nuo 1864 m. rudens Sintautų mokykla pertvarkyta į rusišką valdinę mokyklą. 1905 m. miestelio centre pastatyta nauja medinė mokykla. Šiandien šis pastatas restauruotas. Jame įsikūręs bendruomenės centras. To meto mokykloje lietuvių kalba buvo leista mokyti tik keletą pamokų, visos kitos vyko rusų kalba.

1916 m. miestelyje mokyklą įsteigė vokiečiai. Jai nuomavosi pastatą iš Jono Kauno. Pamokos čia vyko vokiečių kalba, tik 1918m. mokytojas J. Kaunas pradėjo mokyti lietuviškai. Ne ką trukus įsteigtuose lietuvių kalbos kursuose mokėsi ir 140 suaugusių asmenų. 1919 m. lietuviškoje Sintautų mokykloje mokėsi 54 berniukai ir 42 mergaitės, o kitame name įsteigtoje vokiečių mokykloje – 17 berniukų ir 18 mergaičių. Nuo 1920m. rudens abi mokyklos buvo sujungtos, klasių komplektai didėjo, reikėjo naujų patalpų. 1928 m. šalia bažnyčios pastatyti nauji mediniai parapijos namai, kuriuose įsikūrė pora mokyklos komplektų. Tuo metu mokykla buvo keturių komplektų.

1938 m. rudenį mokykloje pradėjo veikti penktas ir šeštas skyriai, o iš viso 1940 m. čia mokėsi 219 mokinių. Nuo pirmų skyrių vaikai buvo mokomi drausmės, mandagumo ir pareigos. Bene ilgiausiai Sintautų mokyklos vedėju išdirbo Antanas Černevičius (1922–1940 m.). 1941 m. jis su šeima buvo ištremtas į lagerį ir sugrįžo tik po 10 metų. Jam vadovaujant ypač sustiprėjo mokyklos užklasinė veikla, sėkmingai gyvavo jaunųjų ūkininkų ratelis, moksleiviai žaidė krepšinį.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai vėl atkūrė savo mokyklą, kur buvo mokoma vokiškai ir lietuviškai. 1945 m. pradinė mokykla perorganizuota į progimnaziją. Čia veikė keturi pradinės mokyklos ir keturi progimnazijos skyriai, kurie buvo išsibarstę po skirtingus miestelio pastatus.

1949–1950 mokslo metais progimnazija perorganizuota į septynmetę mokyklą. Čia po dvejų metų atidaryta 8 klasė, o dar po dvejų leista formuoti 9 klasę ir suteiktas vidurinės mokyklos statusas. 1958 m. išleista pirmoji 18 abiturientų laida. R. Daniliauskas pasidžiaugė į renginį atvykusia pirmąją laidą mokiusia mokytoja A. Klimaitiene.

1967 m. prie mokyklos pristatytas priestatas, kuriame mokykla veikia ir šiandien. 2001 m. išleista paskutinė devynių abiturientų laida. Tais pačiais metais vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę, kuri sėkmingai veikia iki šiol.

Daug nuoširdžių palinkėjimų jubiliejaus proga gimnazijos mokytojams ir mokiniams išsakė į šventę atvykę rajono vadovai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Sintautų seniūnas bei Sintautų kultūros centro direktorė. Po oficialiosios renginio dalies atidaryta unikali fotografijų paroda „Sintautų mokyklai – 200“, kurią pristatė jos organizatorė – mokytoja Regina Bakienė. Ji pabrėžė, kad skirtingos mokinių kartos į eksponuojamas fotografijas žiūri skirtingai. Žiūrėdami į 2010 m. nuotraukas pirmokai sako: „Ai, čia jau seni laikai...“, o dešimtokai santūresni, ieško savo mamų, tetų, dėdžių, tyrinėja, kaip atrodė jų mokytojai prieš 30 m., kokios buvo šukuosenos ir rūbai.

Parodos ekspozicija prasideda nuo kun. A. Tatarės. Fotografijose ir žmonės, ir pastatai, ir triviečiai 1925–1927 m. laikotarpio suolai, klasių laidos, skaičiuojamos nuo 1948-ųjų. Daug medžiagos surinkta iš vidurinės mokyklos laikų, kur vaikai gali rasti savo tėvus ir senelius. Visi su to laikmečio uniformomis. Suprantama, kad neįmanoma į parodą sutalpinti visų įvykių ir veiklų. Čia nėra išskirta geriausių ir žymiausių mokinių, nors kiekvienoje laidoje buvo mokinių, praugusių savo mokytojus.