Trečiadienį surengto išvažiuojamojo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu tarybos nariai pirmiausiai vyko į Kudirkos Naumiesčio vaikų lopšelį-darželį „Linelis“. Pagrindinis tikslas – susipažinti su situacija ir bandyti surasti būdus, kaip spręsti patalpų trūkumo problemą, mat kai kuriems darželinukams trūksta erdvės ne tik žaisti, bet ir miegoti, tad jiems čiužiniai kasdien klojami tiesiog ant grindų. Nors atvirai kalbama apie tokių sąlygų neatitikimą higienos normoms, bet nepanašu, kad pavyktų rasti greitą ir kelioms suinteresuotoms pusėms tinkamą sprendimą.

Jau rugsėjį rašėme apie Kudirkos Naumiesčio gimnazijai priklausančio vaikų darželio problemą, kai trūkstant patalpų viena grupė neturi kur pastatyti lovų, tad vaikai miega ant čiužinių. Įprastai toje grupėje miegančių vaikučių būna 15, tad kiekvieną dieną darbuotojos po pietų skuba ant grindų sukloti čiužinius, tenka tampyti maišus su patalyne. Vaikams pabudus po miego čiužiniai vėl turi būti surinkti ir atlaisvinta patalpa žaidimams, vakarienei. Štai gimnazijos pavaduotoja ugdymui Rasa Dragūnaitienė rodo spintoje sukrautus ir sunumeruotus didžiulius maišus, kuriuose atskirų vaikų patalynė, kurios negalima maišyti.

„Tai labai trukdo ugdymo procesui ir vaikų poilsiui. Tiesiog vietos stoka“, – apie kasdienį čiužinių klojimą kalbėjo R. Dragūnaitienė.

Pasak jos, kol nebuvo Covid situacijos, dviejų grupių vaikai miegojo vienoje patalpoje, o dabar taip miegoti nebegalima. Tačiau miegas vienoje patalpoje irgi buvo tik dalinis problemos sprendimas, mat apskritai pagal higienos normas, kaip supažindino pavaduotoja ugdymui, trūksta vienam vaikui reikalingo erdvės ploto.

„Pavyzdžiui, vienam vaikui turėtų būti ne mažiau kaip keturi kvadratiniai metrai erdvės ploto, o šitoje grupėje vaikui turime 2,5 kvadratinio metro“, – higienos normų nuostatas citavo R. Dragūnaitienė ir vardijo, kad neatitinka ir to punkto, kuris numato laisvą priėjimą prie miegančio vaiko, nes dabar tenka grūstis, lipti per kitą vaiką ir pan.

Taip pat pagal higienos normas viena praustuvė turėtų būti penkiems vaikams, vienas unitazas – septyniems.

„Mes turime keturias praustuves, tai padalinus išeina keturiomis praustuvėmis dalinasi daugiau nei aštuoni vaikai, keturi unitazai, kuriais naudojasi daugiau nei aštuoni vaikai“, – skaičiavo R. Dragūnaitienė ir pripažino, kad neišeina laikytis ir sveikatos apsaugos ministro rekomendacijos dėl vaikų izoliacijos ir srautų atskyrimų, nes siauruose koridoriuose ir bendroje rūbinėje su kita grupe to užtikrinti neįmanoma (kitose grupėse užtikrinama).

Dėl tokios situacijos darželyje rinkosi ir tėvų komitetas, kuris nutarė savivaldybės administracijos direktoriaus prašyti sugrąžinti ikimokykliniam ugdymui ir šiam skyriui anksčiau priklausiusias patalpas. Tėvai savo iniciatyva, kaip informavo gimnazijos pavaduotoja ugdymui, renka parašus, kad būtų atsižvelgiama į jų pageidavimą gerinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo skyrių, sąlygas.

Jei pavyktų susigrąžinti patalpas, visiškai išsispręstų problema, sąlygos atitiktų ir higienos reikalavimus, o remontą, pritaikant patalpas grupei, pasišovusi savo lėšomis ir jėgomis atlikti pati gimnazija, tačiau... Minėtose patalpose, kurios yra greta darželio pirmame aukšte, yra įsikūręs Neįgaliųjų dienos užimtumo centras, kurio lankytojai stoja mūru už savo patalpas. Nors susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad tiek, kiek neįgaliųjų susirinko trečiadienį, turbūt čia nebuvo per pusmetį visus atėjusius sudėjus, bet neįgalieji tikino, kad jiems čia susitikti itin svarbu, kad jiems Kudirkos Naumiestyje daugiau nėra kur rinktis.

„Mes atėjome pasižiūrėti, ne raktų pasiimti“, – ramino Margarita Liukaitienė klausiančius, ar iš jų bus atimtos patalpos.

Be to, tose pačiose patalpose po pietų veikia ir vaikų dienos užimtumo centras, tačiau Kudirkos Naumiesčio gimnazijos direktorius Romas Eikevičius aiškino, jog dienos centrui patalpas galbūt jis rastų mokykloje.

„Dienos centrui rastumėt, o vaikų darželiui ne?“ – klausė vicemeras Darius Jakavičius, siūlęs priešmokyklinio amžiaus vaikus iš darželio kelti į mokyklą.

Direktorius aiškino, kad vaikų dienos centro iškėlimui nereikėtų tokių investicijų kaip darželio grupės įrengimui mokykloje. Be to, tiek jis, tiek jo pavaduotojas, tarybos narys bei  Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas B. P. Vainius laikėsi pozicijos, kad geriau, kai darželinukai yra vienoje vietoje.

„Mokykloje mes neturime laisvų patalpų. Ir taip vieni pradinukai jau atskirti nuo kitų“, – kalbėjo R. Eikevičius, svarstęs, kaip mokykloje priešmokyklinio amžiaus vaikai jausis tarp gerokai vyresnių.

Visgi vicemeras laikėsi savo pozicijos, kaip pavyzdį nurodė Lukšius, kur direktorei Nijolei Šapolienei tikrai niekas nenurodė, kaip spręsti patalpų stygiaus problemą – ji pati rado išeitį ir dvi darželio grupes (priešmokyklinukus ir penkiamečius) perkėlė į gimnazijos patalpas.

„Reikia ieškoti išeities be išankstinio nusistatymo“, – kalbėjo tarybos narys Antanas Burkšaitis, kuriam pritardami kolegos teigė, jog visgi sprendimo pirmiausiai turi ieškoti pati bendruomenė, o ne taip, kad pirštu atvykusi nurodinėtų valdžia.
„Matau nenorą turėti politinę problemą“, – mintimis dalijosi B. P. Vainius, omeny turėdamas vengimą imtis drastiškesnių sprendimų.

Tačiau D. Jakavičius kėlė retorinį klausimą, ar tikrai reikia tarpusavy supriešinti ir taip gana jautrias socialines grupes – vaikus ir neįgaliuosius.

„Tikrai mes prieš juos nenusiteikę. Jei priimsit sprendimą, kad kelti į mokyklą, ką darysi, kelsim“, – teigė gimnazijos direktorius.

Visgi posėdyje dalyvavęs Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Vilhelm Haase teiravosi, ar yra finansiniai skaičiavimai, kiek kuris variantas kainuotų. Pavyzdžiui, neįgaliųjų perkėlimas į kitas patalpas ar vaikų grupės iškėlimas į mokyklą ar patalpas pirmame aukšte. Be to, jam apkritai rūpėjo, kas ir kodėl sumąstė perleisti patalpas neįgaliesiems, jeigu jos priklausė darželiui. Atsakymo nebuvo. Tačiau besikalbant paaiškėjo, kad neįgaliųjų nelabai ir yra kur iškelti, nes seniūnas Edvardas Belevičius pripažino, jog jiems miestelyje jis nemato tinkamų patalpų. Neįgalieji taip pat turi ilgalaikę patalpų panaudotos sutartį.

„Tai apie ką mes tada kalbame?“ – patys stebėjosi tarybos nariai, po susitikimo darželyje žingsniavę apžiūrėti patalpų ir į gimnaziją.

Žinoma, svarstė gimnazijos bendruomenė, sprendimas gali būti ir toks, kad į darželį būtų priimama tiek vaikų, kiek atitiktų higienos normas, tačiau visi susitikimo dalyviai sutiko, kad bendruomenė tokio sprendimo nesuprastų. Šiuo metu, kaip informavo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Dragūnaitienė, įstaigoje ugdomi 66 vaikai, tačiau po naujųjų skaičius didės, nes turima duomenų apie  darželį norinčius pradėti lankyti vaikus.

Jokie sprendimai kol kas nepriimti, tačiau svarbiausia, kaip svarstė B.P. Vainius, kad bent jau komiteto nariai susipažino su realia situacija. Viliamasi problemos sprendimą rasti bent jau iki naujų mokslo metų, tačiau klausimas atviras, kaip padaryti, kad ir avis sveika būtų, ir vilkas sotus.