Neseniai internetinėje erdvėje startavo virtuali mokykla – Digiklasė, kur įvairių sričių specialistai veda virtualias pamokas 8–12 klasių moksleiviams. Digiklasės bendraįkūrėjas, rinkodaros vadovas Mantas Stonkus į pamokas kviečia skambiu šūkiu „Mokykla be suolo ir be kuolo“. Skelbiama, kad šiuo metu Digiklasėje jau mokosi beveik 1300  moksleivių, kurie negaili teigiamų atsiliepimų apie įdomias pamokas, galimybę gilinti žinias ir net besikeičiantį požiūrį, kad pamokos gali būti nenuobodžios. Praėjusią savaitę startavo ir pirmasis neformalus ugdymo klubas – medicinos būrelis, kurio vadovė ne kas kitas, o mūsų kraštietė, neurologijos studentė Austėja Dapkutė.

24-erių A. Dapkutė jau mokykloje stebino savo pasiekimais – dvyliktoje klasėje iš Indonezijos, kur Balio saloje vyko Tarptautinė biologijos olimpiada, parsivežė sidabro medalį, o brandos egzaminus išlaikė net keturiais šimtukais (biologija, chemija, matematika ir lietuvių kalba – po 100, anglų kalba – 98). Mokyklos laikais ji papildomai mokėsi biochemijos Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA), chemijos – „Pažinime“, fizikos – „Fotone“ ir biologijos – Biologų Sandraugoje (BioSa) ir Digiklasėje yra pristatoma kaip nuotolinio mokymo(si) ekspertė.  Nuo pirmo kurso prisidėjo prie BioSa kuravimo ir Lietuvos mokinių biologijos olimpiadų užduočių kūrimo, o studijų metais stažavosi Paryžiaus Diderot Universiteto, Oksfordo Universiteto laboratorijose bei Madrido ir Milano ligoninėse.  Medicinos studijas A. Dapkutė baigė Magna Cum Laude diplomu, kuris išduodamas ypač gerai studijų programas įvykdžiusiems studentams ir ypač gerai pasižymėjusiems mokslo tyrimo veikloje.

Digiklasėje pristatoma jūsų patirtis išties įspūdinga. Kuo konkrečiai šiuo metu užsiimate?

Šiais metais pradėjau neurologijos rezidentūros studijas Vilniaus universitete, dirbu gydytoja rezidente VUL Santaros Klinikose. Vos prieš dvi savaites pradėjau vakarais vesti medicinos būrelį („Medicinos klubą“) Digiklasėje, taip pat, kaip ir kasmet, artėjant moksleivių olimpiadų sezonui jungiuosi į Lietuvos Moksleivių Biologijos Olimpiados (LitBO) užduočių kūrėjų komandą.

Būtų smagu, kad trumpai primintumėte, kur studijavote po mokyklos baigimo, kaip klostėsi jūsų gyvenimas?

Studijavau mediciną Vilniaus universitete. Studijų metu daug dėmesio skyriau mokslinei praktikai: stažavausi Paryžiaus Diderot Universiteto, Oksfordo universiteto epigenetikos laboratorijose, paskutiniais studijų metais praktikos tapo klinikinės – vykau mokytis į specializuotus neurologijos ir neurochirurgijos centrus Milane bei Madride. Taip pat nuo antro kurso dirbau – pradėjau nuo straipsnių rašymo ir SEO, vėliau dirbau projektų vadybininke farmacijos įmonėje. Be to, prieš porą metų nusprendžiau, kad būtų labai įdomu ir naudinga palavinti loginį mąstymą ir pasimokyti programavimo, internete pastebėjau kvietimą mokytis Vilniaus technologijų mokymo centre, ten įgijau profesinį išsilavinimą – buvo itin įdomi patirtis atėjus iš akademinės aplinkos.

Kaip susipynė jūsų ir Digiklasės keliai? Kaip vertinate šią veiklą?

Apie Digiklasę pirmą kartą išgirdau prieš keletą mėnesių, man ji pasirodė puiki iniciatyva, populiarinanti mokslą ir mokymąsi tarp moksleivių. Sekiau jos veiklą, nes ir pati mokiausi ne vienoje neakivaizdinėje mokykloje, turėjau su kuo palyginti – Digiklasė išsiskiria tuo, kad yra šiuolaikiška, neįpareigojanti ir draugiška, be to, geba priartėti prie mokinių socialinių tinklų, influencerių pagalba. Man tai atrodo labai sveikintina. Džiuginanti naujiena ir ta, kad mokykla pradeda stipendijų programą, kuri leis moksleiviams, neturintiems galimybės už pamokas mokėti, prisijungti nemokamai.

Kadangi buvau įpratusi turėti kelias visiškai skirtingas veiklas, jaučiau, jog kažko trūksta dirbant tik ligoninėje. Pasidairydavau darbo skelbimų, buvau mačiusi ir Digiklasės komandos paieškas, tik tuomet mano kompetencijas atitinkančių pozicijų nebuvo. Kiek vėliau kolegė atsiuntė būtent medicinos klubo vadovo skelbimą, supratau, kad tai – mano šansas veikti tai, ką labiausiai norėčiau. Užpildžiau anketą, nusiunčiau CV, turėjau paruošti pavyzdinę pamoką, pristatyti ją Digiklasės komandai – šį testą sėkmingai praėjau ir prisijungiau prie mokytojų.

Man ši veikla leidžia bandyti mediciną pateikti kitiems taip, kaip pati ją suvokiu – gilinantis į priežastis, ieškant paaiškinimų ir atsakymų į klausimus, kurie nuolat iškyla (o laiko gilintis dirbant dažnai nebūna). Mokausi ir pati, jau po poros pamokų jaučiu, jog tobulėju, žiūriu plačiau, daugiau analizuoju. Tikiuosi, kad ir mokiniams bus naudinga – mano tikslas nėra paruošti studijoms ar darbui, norėčiau, kad ateityje susidūrę su medicininiu klausimu ir ieškodami atsakymo jie atsakingai rinksis šaltinius ir autoritetus, nes patys jau turės suvokimą, kas, kaip ir kodėl vyksta žmogaus organizme.

Kokie ateities planai?

Sėkmingai pabaigti rezidentūrą.

Galima suprasti, kad jūsų darbotvarkė ypač įtempta. Ar randate laiko poilsiui? Kokia laisvalaikio veikla labiausiai džiugina?

Poilsio laikas labai priklauso nuo budėjimų grafiko, o dabar ir būsimų pamokų temų, reikalingo pasiruošimo. Dalyvauju Lietuvos skautijos ir skautų akademikų veiklose, kartą per savaitę su komanda dalyvaujame protmūšiuose, likusį laiką mėgtu leisti žiūrėdama filmus, gamindama.

Ar randate laiko grįžti į gimtinę?

Savaitgaliai Šakiuose nuo pat pirmo kurso tapo tradicija, tad jei tik galiu, stengiuosi jos nesulaužyti ir sugrįžti namo – keletą kartų per mėnesį visada pavyksta.