baneris leidinys

jazukeviciene diana1
Viena iš kreipimosi iniciatorių, Švietimo pagalbos tarnybos direktorė Diana Jazukevičienė džiaugiasi, kad kreipimąsi parašais palaiko 2144 specialistai, sistemoje jų keliamais klausimais jau dabar jaučiamas nemenkas sujudimas. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Šakių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Diana Jazukevičienė ir Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ logopedė Jūratė Ruškė inicijavo kreipimąsi į aukščiausias valdžios institucijas dėl švietimo pagalbos specialistų diskriminacijos ir nelygybės, siekia bent šiokio tokio algų panašumo su pedagogais. Moterų iniciatyvą palaiko kreipimąsi pasirašę 2144 specialistai, o jos džiaugiasi, kad yra išgirstos, kviečiamos į pasitarimus, jaučia stiprų sujudimą jų keliamais klausimais.

D. Jazukevičienė sako, kad kelti nelygybės klausimus ketinta seniai, bet vis laukė – galbūt to imsis profsąjungos ar tokius specialistus rengiančios aukštosios mokyklos, turinčios didesnį svorį. Vėliau buvo keliami pedagogų atlyginimai, o švietimo pagalbos specialistai (logopedai, specialūs pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai) taip ir liko nustumti į šoną, nors apie jų trūkumą mokyklose kalbama nuolat. Tiesa, pašnekovė atvirauja, kad teko susidurti su nuostata, kad ką čia jūs eilinės pasieksite (D. Jazukevčienė iniciatyvos pradžioje buvo laikinoji įstaigos vadovė, o kita iniciatorė yra logopedė), bet D. Jazukevičienė svarsto, o kodėl paprasti eiliniai žmonės negali kalbėti apie problemas ir siekti jų išsprendimo. Tad moterys nepasidavė, konsultuodamosi su teisininkais surašė argumentuotą raštą Prezidentui, Švietimo, mokslo ir sporto ministrui, Seimo peticijų komisijai, Švietimo ir mokslo komitetui, Seimo nariams. Jos vylėsi, kad jeigu kreipimąsi pasirašys kokie 200 specialistų, bus gerai, tačiau buvo sulaukta 2144 parašų.

Kreipimesi akcentuojama, kad švietimo pagalbos specialistų diskriminacija – nūdienos faktas ir kritikuotina realybė. Atkreipiamas dėmesys, kad šių specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mažesni nei meninio ugdymo mokytojų nepaisant panašios šių pedagogų darbo krūvio sandaros ir aukštesnių reikalavimų švietimo pagalbos specialistų išsilavinimui, taip pat atkreipiamas dėmesys į darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, nes jeigu pedagogams už darbą su tokiais vaikai yra nustatomi priedai, tai pagalbos specialistams tai netaikoma, nors jie dirba su labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

„Tai  akivaizdi, švietimo pagalbos specialistus diskriminuojanti nuostata, suponuojanti ir diskriminacinę praktiką jų atžvilgiu“, – mano kreipimosi iniciatorės.

Taip pat daug trūkumų yra ir skaičiuojant atlyginimą pagal darbo stažą ir pan. Štai ir D. Jazukevičienė, turinti daugiau nei 15 metų darbo stažą, reikiamas kvalifikacijas, pati kurianti įvairias ugdymo priemones ir pan., o pagal darbo užmokestį galėtų lygintis su ką tik mokslus baigusiu pedagogu. Tad beveik septyniuose lapuose punktais surašiusios keistinus dalykus jos prašo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ne mažesnius nei meninio ugdymo mokytojų, nustatyti vienos darbo valandos įkainį, nes meninio ugdymo mokytojai taip pat dirba trumpesnį darbo laiką per savaitę ir jų darbo specifika nereikalauja aukštesnės kvalifikacijos nei švietimo pagalbos specialistų darbo specifika, taip pat siekiama algos koeficientus didinti dėl veiklos sudėtingumo, taip pat atsižvelgiant į darbo stažą ir pan.

„Priimant sprendimus, aktualius švietimo pagalbos specialistams, akcentuojame būtinybę kviesti juos į diskusijas, darbo grupes ir pan., neapsiribojant vien tik švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis (ne visi švietimo pagalbos specialistai yra švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų nariai), veikiančiomis asociacijomis (pvz., Lietuvos logopedų asociacija), tačiau įtraukiant ir skirtinguose šalies regionuose veiklą vykdančių švietimo pagalbos tarnybų specialistus (logopedus, psichologus, specialiuosius pedagogus, socialinius pedagogus, surdopedagogus, tiflopedagogus ir kt.), skirtingų šalies regionų metodinių tarybų (pvz., logopedų, specialiųjų pedagogų ir kt.) deleguotus atstovus“, – siūlė iniciatorės.

D. Jazukevičienė džiaugiasi, kad gana greitai iš valdžios institucijų buvo pradėti gauti atsakymai, moterys jau dalyvavo Seimo Švietimo ir peticijų komitete, šią savaitę yra pakviestos į ministerijos darbo grupę ir viliasi, kad pokyčiai pagaliau įvyks, nes jaučiasi girdimos, atsižvelgiama į jų nuomonę, diskutuojama.

„Jau einama ta linkme. Labai džiaugiuosi. Dabar ir profsąjungos sujudo“, – džiaugiasi ir rankų nuleisti neketina D. Jazukevičienė, vertinanti ir kitų specialistų išreikštą pasitikėjimą, tad jiems atstovauti žada iki galo. Galų gale, sako Švietimo pagalbos tarnybos direktorė, tokia ir jos darbo misija.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos