Norintys į mokyklas grįžti pradinukai galės mokytis klasėse

venckunas 2
Pasak Šakių „Varpo“ mokyklos vadovo Mindaugo Venckūno, nors mokyklos bendruomenės nuomonė dėl pradinukų grįžimo į mokyklas išsiskyrė, planuojama, kad kol kas mokykla duris atvertų trims pradinukų klasėms. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Dar kovo 5 d. savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. Iškart buvo vykdomos rajono mokyklų bendruomenių apklausos, po kurių paaiškėjo, kad prie kontaktinio mokymo norėtų sugrįžti septynios mokyklos, nors toli gražu ne visos pradinukų klasės. Tiesa, mokyklų bendruomenių nuomonės išsiskyrė, kliūtis – siūlymas testuotis.

Vyriausybės nutarimu 25-iose savivaldybėse jų pasirinktose ugdymo įstaigose pradinukai galės būti mokomi mišriu būdu. Kaip informavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai pageidauja Kidulių pagrindinė mokykla ir Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus pradinio ugdymo skyrius, ,,Varpo“ mokykla, Griškabūdžio gimnazija, Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras, Gelgaudiškio pagrindinė mokykla, Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras.

„Kol kas neturim sprendimo, ar tų mokyklų, kurios išreiškė norą sugrįžti į kontaktinį ugdymą, visiems pradinukams leis sugrįžti, ar tik nurodytų klasių mokiniams. „Varpo“, Kriūkų mokyklose norą pareiškė po tris klases, Lekėčiuose – pirmokai ir ketvirtokai, Kiduliuose – trečiokai, Plokščiuose – pirmokai, Griškabūdyje – ketvirtokai, Gelgaudiškyje – pirmokai, nors trečiokai galėtų eiti, ten 61 proc. tėvų pareiškė norą“, – vardijo D. Aštrauskas, akcentuodamas, kad šių mokyklų mokiniai sugrįš į mokyklų suolus, jeigu jų koronaviruso testai bus neigiami.

Šią savaitę septynių rajono mokyklų, pareiškusių norą grįžti į kontaktinį ugdymą, bendruomenės galės pradėti registruotis testams atlikti. Geriausiu atveju pradinukai į mokyklas grįžtų nuo kovo 22 d.

Kovo 9 d. sukviestame rajono švietimo ugdymo įstaigų pasitarime direktoriai pristatė mokyklų bendruomenių apklausos duomenis. Jau tuomet Kudirkos Naumiesčio gimnazijos direktorius Romas Eikevičius neslėpė apmaudo, kad norinčių sugrįžti vos po 2–3 mokinius, todėl projekte greičiausiai nedalyvaus.

„Nesitikėjau, kad sulauksime tokių rezultatų. Visu šimtu procentų pirmokai nesutinka, gal du, trys norėtų grįžti antrokai bei ketvirtokai, o iš 20-ties trečiokų norėtų sugrįžti septyni. Vienintelis tėvų motyvas, ko jie bijo, – nenori, kad vaikai būtų testuojami. Jie grįžti į mokyklą norėtų normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė pridurdama, kad Sintautai taip pat nedalyvaus projekte.

Šiek tiek geresnė situacija dėl norinčių grįžti pradinukų buvo Griškabūdžio gimnazijoje, jos vadovas Arūnas Šalnaitis tvirtino, kad kol kas neįsivaizduoja, kaip reiks ugdyti tuos mokinius, kurie liks mokytis namuose.

„Varpo“ mokyklos vadovas Mindaugas Venckūnas pasakojo, kad „Varpe“ yra 394 pradinukai, iš jų sutinka grįžti 181. Apklausus pradinukų mokytojus paaiškėjo, kad iš 21 (su dviem skyriais) mokytojo sutiktų grįžti penki, trys neapsisprendžia.

„Kokios tėvų nesutikimo priežastys? Tie, kurie matė reklaminį filmuką per LRT, sako – nelabai mus įtikino, kad kaupinis testavimas yra maloni procedūra, kiti tėveliai nori sulaukti mokytojų vakcinacijos pabaigos, trečius baugina šoktelėję rajone Covid-19 atvejai ir kita“, – pasakojo M. Venckūnas ir pabrėžė, kad jis, kaip vadovas, tikrai nereiškia negatyvaus požiūrio sugrįžimo į mokyklas klausimu.

„Man tai irgi vieno pavyzdžio Vilniuje mažoka, kas gi bus, jei paplis virusas, jau tokį pavyzdį turėjome“, – sakė M. Venckūnas.

Į tokį direktoriaus pasisakymą sureagavo ir administracijos direktorius Dainius Grincevičius, kad kovidas – ne venerinė liga, kodėl bijo...

Išgirdęs, kad tik penki mokytojai nori sugrįžti prie kontaktinio ugdymo, rajono vicemeras neslėpė pasipiktino, teiraudamasis, „kas yra tuomet su mokytojais“. Anot jo, mokytojai net neturi teisės nenorėt.

Tokią diskusiją išgirdęs Griškabūdžio gimnazijos vadovas A. Šalnaitis rėžė, kad „tai yra tik laiko gaišimas ir žaidimas demokratija“.

„Mes turime apsispręsti aiškiai, kaip Vilniaus mokykla – kokia ta riba turi būti sugrįžtančių. Jei 50 +1, vadinasi, grįžtam į kontaktą ir nesiginčijam. Juk pedagogai yra paskiepyti, ko jie bijo“, – svarstė A. Šalnaitis.

Kiti ugdymo įstaigų direktoriai taip pat apžvelgė apklausų duomenis, daugelis pastebėjo, kad jei reikės šeimos nariams važiuoti testuotis į Covid-19 punktą Šakiuose, o ne mokykloje, kaip buvo žadėta, norinčių sugrįžti gali sumažėti.

Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji vadovė Nijolė Anankaitė pastebėjo, kad prieš atliekant tėvų apklausą reikėjo daugiau informacijos apie galimybę sugrįžti į klases, anot jos, tėvai tvirtino, kad nenori dalyvauti valdžios cirke.

Prasidėjo trečia savaitė, kai pradinukus kontaktiniu būdu klasėse moko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Su Šakių švietimo ugdymo įstaigų direktoriais patirtimi pasidalino šios mokyklos tėvų atstovas Arūnas Penkaitis, į progimnaziją vedantis savo pirmokę dukrą.

„Buvo sėkmių ir nesėkmių, bet mokykla artėja prie šimto procentų vaikų grįžimo – iš 34 klasių tik viena negrįžo. Pas mus situacija buvo panaši kaip ir pas jus, kuomet buvo daug nežinomybės, kilo klausimų mokyklos bendruomenei. Labai svarbu yra, kad mokyklos direktorius turėtų mokytojų pritarimą sugrįžti, reikėjo susirinkti kone 700 tėvų kontaktus ir su kiekvienu sukomunikuoti ir paskleisti tą žinią apie galimybę atverti duris pradinukams. Svarbu tikėjimas ir neabejojimas rezultatu“, – pasakojo svečias bei pasidalino su rajono mokyklų vadovais filmuku apie savo šeimos testavimą kaupinio testavimo metodu.

Direktoriai klausė svečio, kas ir kaip organizavo šeimos narių tyrimus, nuvažiavimą į punktą ar atvykimą iki mokyklos. Pasak A. Penkaičio, jei žmonės neturėjo savo transporto nuvažiuoti, tai jau bent Vilniuje transportą parūpino savivaldybė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.