Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisija svarstė, koks galėtų būti vienų ar kitų mokyklų likimas, mat mažėjant mokinių skaičiui bei savo matymą demonstruojant ministerijai, nesiimti sprendimų tiesiog neina.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį į posėdį rinkosi švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisija, svarsčiusi, kaip rajone artimiausiais metais galėtų atrodyti švietimo įstaigų tinklas. Pokyčių būtų galima sulaukti jau artimiausiu metu, nes, kaip sakė komisijos pirmininkas ir vicemeras Darius Jakavičius, spaudžia tiek realijos, tiek demografinė padėtis. Visgi nekart susitikimo metu pabrėžta, kad galutiniai sprendimai nė vienu klausimu dar nepriimti.

Spaudžia reikalavimai

D. Jakavičius ne kartą išsakė mintį, kad reikia žiūrėti ne vienus metus į priekį, bet reikia galvoti apie bendrą 2022–2025 metų švietimo įstaigų tinklą. Tuo labiau, kad sprendimų imtis verčia ir ministerijos užmojai. Apie tai kalbėjo ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, vardijęs konkrečius ministerijos reikalavimus. Pavyzdžiui, kad turi būti sudarytos prielaidos ugdymo kokybei gerinti, konkrečiau kalbant – neturi likti jungtinių klasių (5–8 klasėse ir 1–4), priimtas kompromisas, kad gimnazijose gali likti po vieną, nebūtinai dvi paraleles klases, nuo 2022 metų valdymo išlaidų iš biudžeto nebus skiriama klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai, o tokios mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, turėtų būti arba likviduojamos, arba prijungiamos prie kitų.

Pokyčiai, kalbėjo D. Aštrauskas, numatyti ir viduriniame ugdyme. Juos tikrai pajus dabartiniai devintokai, kurie norės įgyti vidurinį išsilavinimą ir turės rinktis tam tikrus dalykus bei iš visų pasirinktų dalykų bus privalomi egzaminai bei vienas brandos darbas. Ne taip, kaip yra dabar, kad galbūt mokaisi dalykus, bet vėliau nelaikai tų dalykų egzaminų. Jau anksčiau kalbėta, kad tai kai kuriems mokiniams gerokai apsunkins galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau tokie planai ir siekiai orientuotis į ugdymo kokybę. O kur dar rengiama „Tūkstantmečio mokyklos“ koncepcija, kuri bus įgyvendinama savivaldybių lygmeniu. Savivaldybės, norėdamos įsteigti Tūkstantmečio mokyklą, dalyvaus konkurse. Tačiau mokykla, kurioje yra mažiau nei 200 mokinių, pasak D. Aštrausko, programoje dalyvauti negalės. Finansavimas mokykloms itin priklausys nuo mokinių skaičiaus ir trauktis nelabai bus kur.

Demografinė situacija rajone irgi kalba už save. Štai D. Jakavičius lygino 1995-uosius, kai rajone gimė 514 vaikų ir 2020-uosius, kai gimė 196 vaikai.

„Šakiuose 1995 m. gimė 90 vaikų, 2020-aisiais – 42. Tad geriausiu atveju 2027 metais į Šakių „Varpo“ mokyklą ateis 69 vaikai į pirmą klasę“, – prognozavo vicemeras.

Jungtinės mokyklos projektas

Todėl, reaguojant į situaciją, rajone jau pradedama kalbėti apie jungtinės mokyklos projektą, kuris paliestų tris mokyklas-daugiafunkcius centrus: Plokščius, Kriūkus ir Lekėčius. Šios mokyklos ir toliau gyvuotų savo teritorijose, tačiau jos būtų ne trys atskiri juridiniai vienetai, bet vienas, su vienu ir nauju pavadinimu. Žinoma, kalbėjo Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, lauktų sudėtingas darbas, reikėtų atlikti daug paruošiamųjų darbų, nes tektų naikinti tris juridinius vienetus, parengti naujus nuostatus, sudėlioti naują administravimo struktūrą ir pan.

„Tai gana sudėtingas procesas“, – sakė L. Liutvinienė, pabrėžusi ir tai, kad visos bendruomenės šiame procese turėtų būti lygiavertės.

Apie tai kalbėjo ir D. Jakavičius, vaizdžiai procesą įvardijęs lygiaverte santuoka, kur nebūtų kažkuri ugdymo įstaiga motininė ar pranašesnė už kitas. Be to, naujame darinyje dalyvautų šiuo metu vienodą modelį turinčios įstaigos, tai yra daugiafunkciai centrai. Viliamasi, kad po vienu juridiniu vienetu turint didesnį mokinių skaičių būtų galima pritraukti lėšų ir specialistams, būtų sutaupyta valdymo išlaidų. Visi komisijos nariai tokiam galimam dariniui ir jungtinės mokyklos projektui pritarė. Ne kartą nuskambėjo pasisakymai, padrąsinimai, kad konkurse galėtų ryžtis dalyvauti ir šiam dariniui vadovauti ne kas kitas, o švietimo lyderė L. Liutvinienė.

Ką daryti su Sintautais?

Žiūrint į ateitį ne rinkos žaidėja gali tapti ir Sintautų pagrindinė mokykla.

„Turėtų turėti motininę mokyklą, tada galėtų pretenduoti į lėšas, kurios pagerintų ugdymo kokybę. Kitu atveju ji gali likti už borto“, – svarstė D. Jakavičius.

Apgailestauta, kad konkursas vadovo pareigoms užimti neįvyko, tačiau komisijos nariai kone vieningai siūlė bandyti konkursą skelbti darkart viliantis, kad atsiras norinčių jame dalyvauti.

„Viena stabilesnių mokyklų, nėra jungtinių klasių“, – sakė „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė.

„Gal reikėtų paieškoti lyderių, pakalbinti, kad dalyvautų konkurse“, – siūlė tarybos narė Margarita Liukaitienė ir galiausiai, po netrumpų diskusijų, buvo apsistota prie minties galbūt konkursą skelbti darkart. Visos procedūros galėtų trukti iki rugsėjo ir naujiems mokslo metams jau būtų aišku, ar atsirastų nuolatinis įstaigos vadovas. Nemažai kalbėta ir apie tai, prie kurios mokyklos Sintautus būtų galima jungti, tačiau nei sprendimo nėra, nei vieningos nuomonės. Nemažai komisijos narių galbūt ją matytų „Žiburio“ skyriumi ir vaikai būtų užsiauginami gimnazijai. Būta minčių, kad galbūt galima jungti prie „Varpo“, tačiau neaišku, ar vaikai nepradėtų tiesiogiai važinėti į Šakius. Tad kol kas, kaip minėta, tik aptartas Sintautų mokyklų klausimas, žadėta jį pagvildenti ir su vietos bendruomene.

O kaip su Šakių darželiais?

Pamąstymui švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisijos pirmininkas D. Jakavičius išmetė ir dar vieną mintį – o kaip elgtis su Šakių miesto darželiais?

„Kaip ir daugiafunkcius centrus matome jungtinį projektą, taip ir matytume jungtinį Šakių darželį“, – sakė D. Jakavičius.

Tai yra, kaip dabar yra „Klevelis“ ir „Berželis“, taip jie liktų savo pastatuose, tačiau būtų apjungtas visas valdymas ir būtų steigiamas vienas naujas juridinis vienetas. Be to, sakė valdžios atstovai, vienai darželio vadovei jau pratęstas vadovavimo terminas, kitos kadencija baigiasi 2022 m. sausį. Be to, manoma, kad tokiu sprendimu būtų nuimta ir konkurencija tarp darželių, abu galėtų puikiai dirbti kaip du lygiaverčiai partneriai, būtų sutaupyta valdymo išlaidų. Kol kas šis klausimas, kaip patikslino spaudos konferencijos metu D. Jakavičius, su darželių bendruomenėmis dar neaptartas, jokie sprendimai nepriimti, nors komisijos nariai sakė didelės problemos apjungime nematytų. Jeigu visgi būtų nuspręsta žengti šį žingsnį, manoma, kad jungtinis darželis, kaip ir jungtinis mokyklos projektas, galėtų startuoti 2022-ųjų rugsėjo 1-ąją.