Antradienį Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje diskutuota apie tai, kaip bendrauti ir bendradarbiauti, kad profesinis mokymas eitų koja kojon su verslu bei jo poreikiais, mat nekart renginio metu pastebėta, kad tai, ko reikia verslui, jau reikėjo vakar. Todėl savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas siūlė braukti brūkšnį ir galvoti ne apie tai, ko reikėjo vakar, o ko reikėtų rytoj ir kaip šiandien galėtume tam pasiruošti. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Susitikime dalyvavo verslo, savivaldos atstovai, profesijų mokytojai, centro direktorius Gražvydas Juodišius. Meras Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad  profesinį mokymą jau pradėjo reabilituoti ir valstybinės institucijos, bandoma keisti požiūrį į jį. Visgi meras sutiko, kad reikia nuolatinio dialogo ir pasitikrinimo, ar tikrai einama teisinga linkme, ar tikrai yra santykis tarp paklausos ir pasiūlos ir tikrai yra atliepiami vieni kitų interesai.

„Viešasis sektorius, valdžios sektorius ir privatus sektorius – visos šios dedamosios turi viena kitą įgalinti, kitaip nesukursime patrauklios aplinkos“, – teigė meras, pabrėžęs nuolatinio dialogo svarbą, apie ką kalbėjo kone visi susitikimo dalyviai.

UAB „Bakūžė LT“ vadovas bei Šakių verslo klubo pirmininkas Vaidas Morkevičius pastebėjo, kad Lietuvoje aukštasis mokslas vis dar laikomas būtinybe, tačiau jis mano, jog aukštasis mokslas tikrai ne visiems, tad reikėtų keisti požiūrį. Vėliau ir Seimo narės Irenos Haase patarėjas Rimantas Simokaitis atkreipė dėmesį, kad neretu atveju įgijęs aukštojo mokslo diplomą žmogus visgi atsiduria Užimtumo tarnyboje, o geras meistras yra graibstomas ir jų šiandien išties trūksta.

„Būti geru profesionalu, geru profesijos meistru yra prestižas“, – mano V. Morkevičius.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas D. Aštrauskas pastebėjo, kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi daugiau nei 40 proc. gyventojų, tačiau susiduriama su darbininkiškų profesijų žmonių trūkumu. Pasak jo, ko gero, apie tai galvoja ir Vyriausybė, mat pagal naująjį ugdymo planą vyresniųjų klasių moksleiviai turės pasirinkti tam tikrus dalykus ir iš jų visų privalės laikyti egzaminą ar rinktis brandos darbą, tačiau tikrai ne visi mokiniai paveš tokį krūvį.

„Jeigu šis planas bus vykdomas, manau, profesinės mokyklos turėtų šiek tiek atsigauti“, – mano D. Aštrauskas.

Dabar realybė tokia, kad dalis gimnazijoje besimokančių mokinių pasirenka tik du egzaminus – privalomą lietuvių kalbos, neretai tik mokyklinį, ir technologijų, kai stojant į aukštąją ar kolegiją reikia bent trijų išlaikytų egzaminų. Tad ar yra tikslas tokiems mokiniams tuos dvejus metus trinti gimnazijos suolą? Tokias mintis išsakė vicemeras Darius Jakavičius Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu apie profesinį mokslą kilusioje diskusijoje. Statistika irgi rodo paradoksišką situaciją – bedarbių pilna, bet nėra gebančių ir norinčių dirbti.

Nors G. Juodišius pastebi, kad įtampa tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mažėja, visgi, kaip pastebėjo Seimo nario Giedriaus Surplio patarėja Ilona Šeflerienė, mokyklose vis dar siūloma baigti 12 klasių, o ne mažiau, nes įstaigoms tiesiog reikia mokinių. Kol nesikeis bendras visuomenės požiūris, ugdymo sistema, greitų pokyčių, ko gero, neverta tikėtis, nes kol kas dažnam profesinis mokymas kelia neigiamas asociacijas.

Profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė svarstė, kad norėtųsi, jog kai kurie mokiniai profesiją galėtų rinktis jau po aštuntos klasės, išbandytų modulius, prisiliestų prie profesijos ir turėtų tvirtesnį apsisprendimą tolimesniame savo gyvenime.

Skyrius suteikia galimybę profesinį mokymą vykdyti pameistrystės būdu, tai yra toks mokymasis, kai praktinis mokymas vyksta darbo vietoje, o teorija dėstoma profesinio rengimo centre. Pasak M. Jurgilienės, šiais metais projekte dalyvavo 18 pameistrių. Čia profesinio rengimo centro lyderiaujantis partneris yra UAB „Gulbelė“ – pirmuoju projekto etapu turėjo septynis mokinius ir keturis meistrus keturiose krautuvėse, antruoju – penkis meistrus ir penkis mokinius keturiose krautuvėse. Žinoma, sutiko profesinio rengimo centro direktorius, darbdaviams iššūkių tikrai yra, nes ne visi pameistriai yra savarankiški, vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet reikalingos konsultacijos, pagalba, kas užima ir papildomą laiką, tad čia reikalingas bendras suinteresuotumas.

„Džiugina, kad mūsų darbuotojai, neturėję pardavėjo profesinio išsilavinimo, turi galimybę ugdymą derinti su pasirinktu darbu. Tai didžiulė vertė visos įmonės augimui ir gebėjimui teikti profesionalias paslaugas konkurencingoje aplinkoje“, – tikina UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas.

Pameistrystės projekte, be UAB „Gulbelė“, dalyvauja UAB „Ligrita“, UAB „Nemira“, UAB „Bakūžė LT“.

Pasak M. Jurgilienės, pameistrystės forma mokiniai dažniausiai renkasi pardavėjo ir staliaus mokymo programas, paklausu ir barmenai, padavėjai.

Siekdama dar labiau sustiprinti teorinius mokymus profesinio ugdymo centrui UAB „Gulbelė“ padovanojo tinklo krautuvėse veikiančioms kasoms analogišką įrangą su visa programa. Nors dabar ugdymo įstaigoje daugiausiai galima įsigyti rankų darbo gaminius, rudenį prekių asortimentą ketinama plėsti, siūlyti ir mokyklinių prekių, planuojama atsižvelgti ir į pačių moksleivių poreikius.

„Labai džiaugiamės šia savo parduotuve, dar viskas labai šviežia. Inventorius pas mus jau buvo senokas, todėl labai džiaugiamės nauju kasos apartu su naujomis technologijomis“, – pristatydama parduotuvę kalbėjo mokytoja Ingrida Alkevičienė, o centro direktorius verslininkui už nuolatinį bendradarbiavimą bei iniciatyvas įteikė padėką.

Mokytoja informavo ir apie tai, kad su prekyba ketinama keltis į internetinę erdvę, jau pateiktas prašymas licencijai gauti, belieka sulaukti teigiamo atsakymo.

„Jeigu patvirtintų, būtume antri Lietuvoje, kurie ruoštų mokinius – elektronines pardavėjas“, – teigė I. Alkevičienė.

Susitikimo metu aptartos ir kitos iniciatyvos, kaip profesinį mokymą padaryti patrauklesniu moksleiviams bei atliepiančiu verslo poreikius.